Mykolo Romerio universitete (MRU) pasibaigė birželio–rugpjūčio mėn. trukusi iniciatyva. Visą vasarą universitete vyko nemokami lietuvių kalbos ir kultūros kursai, skirti karo pabėgėliams iš Ukrainos. Prie šių kursų prisijungė nemažai studentų, mokytojų, dėstytojų, mokslo darbuotojų, kurie, prasidėjus karui, pasitraukė iš Ukrainos. Mokymų organizatorių teigimu, iniciatyva sulaukė itin didelio susidomėjimo – dar birželio mėn., MRU renkant grupes mokytis lietuvių kalbos ir kultūros, teko stabdyti registraciją dėl pernelyg didelio dalyvių skaičiaus.
MRU Žmogaus ir visuomenės studijų fakultetas (ŽVSF), įgyvendindamas Švietimo mainų paramos fondo finansuojamą projektą, sulaukė net 77 paraiškų į fondo finansuojamas 27 nemokamas vietas. Toks paraiškų skaičiaus perviršis atspindi didelį Ukrainos piliečių poreikį mokytis.
Visą vasarą lietuvių kalbos ir kultūros kursai vykdyti dviem grupėmis: pradedančiųjų ir pažengusiųjų. Iniciatyvą sudarė šios dalys: kalbinių kompetencijų, tinkamų bendrauti lietuvių kalba visose viešojo gyvenimo srityse, ugdymas, pažintis su Lietuvos istorija, istorinėmis sąsajomis su Ukraina bei lietuvių kultūra. Siekta pristatyti svarbiausius Lietuvos istorijos ir kultūros bruožus, siekiant suteikti žinias, būtinas sėkmingai ir tvariai Ukrainos piliečių integracijai į Lietuvos visuomenę.
MRU organizuotas Lietuvių kultūros ir istorijos kursas sudarytas vadovaujantis patirtinio ugdymo principais, parenkant kursų dalyvių amžių bei ugdymosi patirtį atitinkančius metodus ir formas. Šalia klasikinės įtraukiosios paskaitos auditorijoje mokytasi ir netradicinėse aplinkose: muziejuose bei ekskursijose.
Kurso dėstytojai iš MRU, kurie prisidėjo prie šios iniciatyvos, turi ilgametę projektinės veiklos bei darbo su besimokančiaisiais iš užsienio ir Lietuvos patirtį, yra aktyvūs mokslininkai. Projektui vadovavo ŽVSF prodekanė tarptautiniams ryšiams ir projektams doc. dr. Jolanta Pivorienė. Lietuvių kalbą pradedantiesiems dėstė doc. dr. Vitalija Karaciejūtė, pažengusiesiems – Rasa Valienė. Kursų kultūrinę ir istorinę dalį kuravo prof. dr. Romas Prakapas.
