Paskelbus Lietuvos mokslo tarybos (LMT) kasmetinio vertinimo rezultatus už praėjusius metus, tarp TOP darbų, t.y.  10 proc. labiausiai cituojamų publikacijų pasaulyje, pateko ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo valdymo ir verslo fakulteto mokslininkų publikacijos.  Viena iš jų –  prof. dr. Agotos Giedrės Raišienės publikacija Working from Home-Who Is Happy? A Survey of Lithuania's Employees during the COVID-19 Quarantine Period.

„Atliekant mokslinius tyrimus, tarptautinės mokslininkų  komandos susiformavimą lemia trys veiksniai – tai atsitiktinumas, motyvuojantis tikslas ir kryptingas darbas. Socialinių mokslų srities mokslininkai neapsiriboja konkrečia fizine erdve. Vadybos krypties, kurią ir pati atstovauju, tyrėjų akiratyje yra platus žmonių ir organizacijų veiklos, ir tos veiklos poveikio laukas, dėl to vadybos mokslininkui svarbu nuolat domėtis ir išmanyti tiek organizacijų, tiek visuomenės aktualijas. Tarptautiniai moksliniai tyrimai gimsta, kai skirtingų šalių mokslininkai pastebi panašius iššūkius ir pokyčių tendencijas, aptinka, jog esama situacija stokoja apibrėžtumo ir ima nebesitverti kankinami noro sužinoti – smalsumo, kuris angliškai gražiai vadinamas scientific curiosity. Šis smalsumas ir yra vienas pagrindinių akstinų jungtis bendriems moksliniams tyrimams. Kadangi aktualių organizuotos žmogaus veiklos iššūkių šiais laikais netrūksta, neretai atsitiktinumas lemia, kokie mokslininkai turės laiko ir noro, ir suformuos konkrečią tyrėjų grupę. O toliau – ilgas ir kruopštus mokslinis darbas, kurio pirmasis apčiuopiamas rezultatas ir yra mokslinė publikacija”, – apie mokslo tarptautiškumą kalba profesorė.

Profesorė Agota Giedrė Raišienė pabrėžia, kad „kai kalbame apie mano su kolegėmis atliktą ir publikuotą tyrimą, turiu pripažinti, kad nekėlėme sau tikslo konkuruoti pasauliniu lygiu, bet turėjome nuoširdų norą pažinti tikrovę. Be to, rengdama šio straipsnio rankraštį leidau sau kiek peržengti mokslinio žanro ir tradicijų rėmus – straipsniui parinkau pavadinimą, tiksliai atspindinį tyrimo rezultatų esmę, o ir išvadose nevengėme tiesmukai dėstyti tai, ką aptikome tyrimu. Matyt, kad COVID-19 pandemijos laikotarpis užaštrino poreikį informacijos, nesuvyniotos į „vatą”. Toks būtent yra aukšto tarptautinio pripažinimo sulaukęs mūsų straipsnis.”  

„Greta mano mėgstamos ir toli gražu neišsemtos nuotolinio darbo problematikos, su kolegomis ketiname panagrinėti, kokie trukdžiai užkerta kelią Lietuvos kurtiesiems siekti aukštojo mokslo ir kodėl Lietuvos socialinių mokslų atstovams sunkokai sekasi kurti ir komercinti inovacijas”, – ateities planais dalijasi tyrėja.