Mykolo Romerio universiteto (MRU) Aplinkos psichologijos tyrimų centro mokslininkai įvykdė pirmąjį Lietuvoje aplinkos psichologijos mokslo krypties projektą, kuris sistemingai tyrė paauglių aplinką tausojantį elgesį lemiančius veiksnius ir sukūrė priemonę tokiam elgesiui skatinti. Projekto rezultatais susidomėjo Jungtinių Tautų akademinio poveikio (angl. United Nations Academic Impact (UNAI) specialistai.
Aplinkosaugos politika, aplinkosauginio švietimo lygis ir aplinkos tausojimą įgalinanti infrastruktūra įvairiose šalyse labai skiriasi. Kai kurioms šalims socialiniai klausimai kelia didesnį iššūkį nei kitoms. Būtent šie veiksniai gali nulemti, ar žmonės tausos gamtą ar ne. MRU mokslininkai Audra Balundė, Goda Kaniušonytė, Inga Truskauskaitė-Kunevičienė, Lina Jovarauskaitė, Mykolas Simas Poškus ir Oksana Malinauskienė, vadovaujami prof. Ritos Žukauskienės, siekė atsakyti į klausimą, kas skatina ir kas trukdo jauniems žmonėms tausoti aplinką.
Aplinkos psichologijos tyrimų centro mokslininkai siekė suprasti, kas skatina jaunus žmones Lietuvoje tausoti aplinką bei jos išteklius ir kokiomis priemonėmis būtų galima įtraukti jaunus žmones į aplinkos tausojimo veiklas. Projekto tyrimų rezultatai bus naudingi aplinką tausojantį elgesį skatinančios politikos formavimui Lietuvoje.
Pirmąją projekto dalį sudarė nacionalinė apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 500 paauglių. Rezultatai parodė, kad paaugliai į vienus veiksmus įsitraukia labiau nei į kitus. Pavyzdžiui, 77 % susirenka savo šiukšles po iškylos, 66 % grąžina pakuotes į depozito stotelę, 71 % perka gėrimus, kurių pakuotes galima grąžinti į surinkimo punktą, ir pan. Tačiau tokios veiklos kaip savanorystė aplinkosaugos organizacijose (10 %), dalyvavimas aplinkosaugos renginiuose (18 %), vegetarinė mityba (7 %), ekologiškų maisto produktų pirkimas (11 %) ir pan. buvo gerokai retesnės. Tai rodo, kad jas reikėtų skatinti.
Nacionalinės apklausos rezultatai taip pat parodė, kad jaunuoliai mano, jog tausoti gamtą yra svarbu. Nustatytas ryšys tarp jaunuolių noro tausoti gamtą ir konkrečių gamtą tausojančių veiksmų. Jei norima, kad jauni žmonės įsitrauktų į kuo įvairesnes aplinkosaugos iniciatyvas, svarbu įtraukti aplinkosauginių vertybių skatinimą į ugdymo procesą.
Antrojoje projekto dalyje tyrėjų komanda sukūrė programą mokyklinio amžiaus jaunuoliams, kurios tikslas – įtraukti jaunus žmones į aplinkos tausojimą. Mokslininkai sukūrė priemones, kurios leistų jaunuoliams pirkti mažiau vandens plastikiniuose buteliuose. Aplinką tausojančio elgesio priemonės taikytos tam tikrose Lietuvos miestų mokyklose. Buvo vertinamas programos efektyvumas ir jos poveikio trukmė.
Tyrėjų komanda paprašė dalyvių nurodyti, kiek butelių vandens jie perka per savaitę. Kiekvieną kartą, kai dalyviai į programėlę įvesdavo informaciją, kiek vandens išgėrė, iš karto pamatydavo, kiek nepirkdami vandens pinigų sutaupė ir koks jų elgesio poveikis aplinkai. Galiausiai, siekiant modeliuoti elgesį ir didinti sąmoningumą, panaudotas Jungtinių Tautų aplinkos programos (angl. United Nations Environment Programme (UNEP) sukurtas reklaminis vaizdo įrašas.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad aplinką tausojančio elgesio programoje dalyvavę jaunuoliai jautė stipresnį moralinį įsipareigojimą atsisakyti vandens plastikiniuose buteliuose, sustiprėjo jų ketinimas ir įprotis nepirkti vandens plastikiniuose buteliuose bei sumažėjo vandens plastikiniuose buteliuose pirkimo mastas.
Taigi, šis projektas ne tik padidino paauglių supratimą apie plastikinių butelių taršos pasekmes ir poreikį mažinti plastiko naudojimą, bet ir paskatino jaunuolius atsisakyti vandens plastikiniuose buteliuose.
„Manome, kad šio projekto rezultatai gali būti įdomūs net tik Lietuvos aplinkosaugos politikos formuotojams, bet ir socialiniu bei ekonominiu požiūriu į Lietuvą panašių šalių politikos formuotojams“, – pridūrė viena iš projekto komandos tyrėjų Audra Balundė.