Mykolo Romerio universiteto Viešojo valdymo fakulteto Lyderystės akademija (LA) – vienas sėkmingiausių universiteto projektų, kurio tikslas jaunus žmones supažindinti su lyderyste ir jos svarba šiuolaikiniame pasaulyje, padėti ugdyti asmenines lyderio savybes ir kiekvieną paskatinti gyvenime siekti daugiau. Lyderystės akademijos nariai – moksleiviai ir studentai – dalyvauja bendruose užsiėmimuose, paskaitose, kartą per mėnesį susirenka atvirų diskusijų susitikimuose su įvairiausių sričių lyderiais.

 

Svečiai dalinasi savo asmenine patirtimi ir iššūkiais karjeros kelyje, įžvalgomis apie pačią lyderystę ir nuomonėmis apie tai, kokias charakterio savybes turi išugdyti geras lyderis. Susitikimuose su moksleiviais jau dalyvavo tokie žinomi politikos, visuomenės atstovai kaip Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas ir Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius, Ministro Pirmininko patarėjas ekonomikos ir strateginių pokyčių valdymo klausimais ir Vilniaus miesto tarybos narys Lukas Savickas, dainininkė, televizijos laidų vedėja ir MRU VVF studentė Karolina Norkevičienė-Liepa, MRU Politikos mokslų instituto Viešosios politikos ir vadybos studijų programos vadovė, politologė Rima Urbonaitė, renginių vedėjas ir organizatorius, buvęs grupės „Pikaso“ narys Tomas Eigertas ir kiti.

 

Ketvirtasis 2020 - ųjų sausio mėnesio akademijos renginys buvo skirtas sporto lyderiams. Susitikime, kurį moderavo MRU profesorė Vilma Čingienė. Diskusijoje dalyvavo olimpietis, buriuotojas, „Volvo Ocean Race“ jachtų lenktynių aplink pasaulį dalyvis Rokas Milevičius, ADIDAS veidas Lietuvoje, lengvaatletė, „JV“ sporto studijos įkūrėja ir vadovė Jolanta Verseckaitė, Panevėžio „Lietkabelio“ krepšinio klubo rinkodaros direktorius Lukas Grabauskas. Svečiai kartu su mokiniais ir studentais diskutavo, kas bendro tarp čempiono ir lyderio, ar čempionais tampa tik lyderiai Jolanta Verseckaitė pritarė minčiai, kad čempioną galima prilyginti lyderiui. „Norint tapti čempionu, reikia pabuvoti visose sporto „pusėse“ ir tai formuoja daugybę lyderio savybių“, – sakė J. Verseckaitė.

 

Lukas Grabauskas akcentavo, kad lyderio ir čempiono sąvokos Lietuvos ir užsienio kontekstuose – du skirtingi dalykai, todėl norint atsakyti į šiuos klausimus, reikia atsižvelgti ir tai. O Roko Milevičiaus nuomone, čempionas – nebūtinai yra lyderis, nes lyderio savybės aprėpia daug daugiau: reikia sugebėti būti įdomiu, mokėti tinkamai bendrauti, įkvėpti žmones, kad jie tikėtų tavimi ir norėtų sekti tavo pėdomis. Olimpietis citavo lyderystės mokytoją Džoną K. Maksvelą ir jo išskiriamas lyderio kategorijas. Į diskusijos klausimą „Ar sportas vysto lyderio savybes?“ svečiai atsakė vieningą „taip“, tačiau pabrėžė, kad norint tapti lyderiu sportuoti nebūtina.

 

Jolanta Verseckaitė svarbiausia lyderio savybe įvardino pasitikėjimą savimi, kurį per kritimus ir pakylimus įgyja kiekvienas sportininkas. Lengvaatletė teigia, kad lyderiai, susidūrę su nesėkme, nepasiduoda, o kyla dar aukščiau. Visai kaip ir sportininkai. „Tai – lyderio ir ne lyderio skiriamasis bruožas.“, – sakė J. Verseckaitė. Lukas patikino, kad sporte susiformuojanti disciplina taip pat labai svarbi lyderio savybė, o Rokas išskyrė, kad individualus sportas lavina asmenines lyderio savybes, komandinis – moko tikslo link vesti žmonių grupes.

 

Taip pat svečiai prisipažino, kad nors dabar profesionalus sportas ir nėra viso gyvenimo veikla, tačiau tampa neatsiejama sportininko dalimi, nepasitraukia iš gyvenimo ir pabaigus profesionalaus sportininko karjerą. „Maniau, kad baigusi profesionalios sportininkės karjerą imsiuosi kažko kito, tačiau viso sporto žinių ir patirčių bagažo praeityje palikti negalėjau, todėl įkūriau nuosavą sporto studiją ir tapau pasaulinio sporto drabužių ir avalynės ženklo „Adidas“ veidu Lietuvoje“, – sakė Jolanta Verseckaitė.

 

Roko Milevičiaus gyvenime sportas ir dabar užima svarbią vietą. „Sportas nejučia įpareigoja niekada iš jo nepasitraukti“, – teigė R. Milevičius. O L. Grabauskas buvo sustabdęs profesionalaus sportininko karjerą dviem metams, tačiau negalėjo priprasti prie gyvenimo be profesionalaus sporto, įprasto 8 val. darbo dienos ritmo, jam trūko pokalbių apie rungtynes ir jis ilgėjosi artimųjų, draugų ir fanų palaikymo prieš rungtynes ir po jų. „Nerandu prasmės kitur, tik sporte.“, sakė L. Grabauskas.