Galima pagalvoti, kad tapus vadovu pasiekėte karjeros viršūnę, apie kurią ilgai svajojote. Atrodytų, viskas jau pasiekta. Tačiau nuo čia viskas tik prasideda. Pradėjus vykdyti vadovo pareigas, neretai susimąstoma, nuo ko pradėti, kaip suformuoti ir išlaikyti profesionalią komandą bei valdyti stresines situacijas. Vadovo sėkmė dažnai slypi komandos rezultatuose, todėl svarbu suprasti, kaip efektyviai ją valdyti. Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektoriai siūlo septynis žingsnius, kurie padeda sėkmingai vadovauti ne tik komandai, bet ir sau.
Pirmasis žingsnis, nuo kurio turėtų pradėti vadovas – komandos sutelkimas ir formavimas. Pasak MRU lektoriaus Gintauto Katulio, sutelktos komandos nariai yra linkę veikti kartu. Jie geriau išnaudoja komandos išteklius, pasitiki savo kolegomis, dirba efektyviau ir kūrybiškiau.
Antrasis, bei ne mažiau svarbus žingsnis – efektyvus vadovavimas sau ir komandai. MRU lektorė Justina Rybakovaitė pabrėžia asmeninio ir komandinio efektyvumo didinimo metodų svarbą. Lektorės teigimu, pasiekti geriausius rezultatus, išlaikant gerą emocinę, psichologinę ir fizinę energiją aplinkoje, kupinoje nuolatinio neapibrėžtumo ir sparčių pokyčių, yra kur kas lengviau, kai su tam tikrais metodais iškeliami tikslai, nustatomi prioritetai, išlaikoma motyvacija bei keičiami neefektyvaus elgesio modeliai.
Trečiasis žingsnis – žmogiškųjų išteklių valdymas komandų vadovams. MRU lektorė dr. Eglė Poškienė pabrėžia, kad nepriklausomai nuo to, ar organizacijoje dirba žmogiškųjų išteklių valdymo specialistai, vadovas, sėkmingai įgyvendinęs pagrindinius žmogiškųjų išteklių valdymo procesus, kryptingai daro įtaką atskaitingiems darbuotojams ir pasiekia norimus rezultatus. Todėl svarbu suprasti, kaip kasdieniniame vadovo darbe įveiklinti pagrindinius darbuotojų valdymo procesus: pritraukimo, atrankos, įvedimo į organizaciją, veiklos valdymo bei motyvavimo.
Ketvirtasis žingsnis – streso ir emocijų reguliavimas. MRU lektorė prof. dr. Jolanta Sondaitė pabrėžia įvairių streso ir emocijų valdymo būdų, padedančių įsisąmoninti ir reguliuoti savo reakcijas (kūno pojūčius, emocijas, mintis) iššūkių kupinose situacijose, svarbą. Lektorės teigimu, vadovas privalo gebėti atpažinti stresines situacijas ir jas reguliuoti.
Penktasis žingsnis – ugdomasis vadovavimas. MRU lektorė doc. dr. Aistė Dromantaitė pabrėžia ugdomojo vadovavimo ir konsultavimo koučingo metodu bei jo taikymo galimybėmis organizacijoje svarbą. A. Dromantaitė teigia, kad svarbų vaidmenį kiekvienoje organizacijoje atlieka ugdomoji kultūra bei palaikomasis grįžtamasis ryšys.
Šeštasis žingsnis – elgesio teorijų taikymas versle. MRU lektorius dr. Arvydas Kuzinas pabrėžia efektyvių elgesio keitimo metodų ir konkrečių psichologinių mechanizmų, lemiančių šių metodų efektyvumą, svarbą. Lektorius teigia, kad pagrindinės psichologinės išmokimo teorijos bei praktinis jų taikymas keičiant elgesį, nuostatas ir motyvaciją (tiek įmonės viduje, tiek teikiant ar viešinant paslaugas) atlieka svarbų vaidmenį.
Paskutinysis žingsnis – darbo aplinkos psichologija verslo kontekste. MRU lektorius doc. dr. Mykolas Simas Poškus teigia, kad svarbu laiku identifikuoti klaidas, kurios daromos formuojant darbo aplinką. Laiku pastebėtas klaidas lengviau suvaldyti bei pašalinti, todėl įvairios darbo aplinkos formavimo tendencijos ir praktikos yra svarbios efektyviam darbo aplinkos formavimui.
Nors atrodytų, kad žingsnių daug, visus juos galima sutalpinti į vieną neformalaus ugdymo programą. MRU pristato septynių modulių mokymo ciklą „Vadovų LAB’as: kompetencijos ir psichologiniai įrankiai“. Mokymus Mokslo ir inovacijų centre (LAB-e) veda jau anksčiau minėti patyrę lektoriai – psichologai, verslo mokymų lektoriai, specialistai-praktikai. Mokymai skirti organizacijų vidurinės grandies vadovams.
