2022 m. spalio 7 d. Vilniaus Karaliaus Sedžiongo institutas kvietė studentus ir akademinę bendruomenę kartu švęsti Hangul (korėjiečių abėcėlės) dieną. Renginio metu organizuoti korėjietiški žaidimai ir Mal-Mo-E filmo peržiūra.

Korėjiečių kalbos abėcėlę sukūrė ketvirtasis Čiosono dinastijos valdovas, Karalius Sedžiongas (1418-1450) 1443 metais ir  viešai ją paskelbė 1446 metais. Abėcėlės paskelbimo diena, spalio 9-oji, Pietų Korėjoje minima kaip Abėcėlės diena (Hangul diena). Pradžioje abėcėlę vadino Hunminjeongeum –“Teisingi  garsai žmonių mokslui”, bet ji taip pat turėjo ir kitų istorinių kreipinių: tai  Eonmeun (paprastasis  raštas)  ir Gukmeun (tautinis raštas). Šiuo metu abėcėlė vadinama Hangul kaip pasiūlė korėjiečių lingvistas Ju Si-gyeong (1876-1914).

Naujoji  korėjiečių abėcėlė ilgą laiką asocijavosi  su prastenės kilmės žmonėmis, nelinkusiais skirti ilgų valandų sudėtingų hieroglifų studijoms, su moterų, vaikų, menkai išsilavinusių asmenų  raštu. XIX ir XX amžiaus dokumentuose lygia greta vis plačiau naudojami kinų hieroglifai (Hanja) ir Hangul abėcėlė.  Nuo 1945 metų kinų hieroglifų vartosena korėjiečių kalboje ženkliai sumenko.

Abėcėlė korėjietiškai rašoma Hangul arba Hangeul. Pastarasis rašybos būdas modernesnis.

Korėjiečių raštas – 24 raidės: 14 priebalsių ir 10 balsių. Priebalsių forma imituoja kalbos padargų padėtį tariant garsą. Balsės atspindi tris visatos elementus: žmogų (vertikalus brūkšnys), žemę (horizontalus brūkšnys) ir dangų (taškas). Modernioje abėcėlės grafikoje taškas persiformavo į trumpą brūkšnelį.

Hangul moto: „Išmintingas žmogus [lengvai] ją išmoks iki rytas baigs brėkšti; o kvailesnis jos [nesunkiai] mokysis  dešimt dienų“.