„Vokietija turi neatidėliojant siųsti Ukrainai ilgo nuotolio sparnuotąsias raketas Taurus, nes nėra jokių rimtų priežasčių to nedaryti. Skubi ir kokybiška karinė pagalba Ukrainai yra pirmaeilis NATO šalių uždavinys, dabar turintis kritinę reikšmę“, – sakė Karlas Lamersas Mykolo Romerio universiteto (MRU) surengtoje kasmetinėje „Dr. Lamerso NATO diskusijoje“ (angl. Dr. Lamers NATO Hearings). Pasak jo, ukrainiečiams netrūksta drąsos – jiems trūksta šaudmenų.
Š.m. gegužės 22 d. vykusioje septintoje kasmetinėje „Dr. Lamerso NATO diskusijoje“ K. Lamersas buvo pagrindinis pranešėjas. Šiųmetinė diskusijos tema „NATO prieš Vašingtono aukščiausio lygio susitikimą ir po jo“ (angl. NATO before the Washington Summit and beyond).
Savo kalboje K. Lamersas pasidžiaugė, jog NATO yra stiprus kaip niekad, tačiau turi būti dar stipresnis siekiant neutralizuoti Rusijos keliamą grėsmę, todėl reikia daugiau investuoti į saugumą ir judėti nuo 2 procentų BVP gynybos išlaidų prie 3 procentų. K. Lamersas išreiškė pasitenkinimą, jog Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje procesas sėkmingai juda į priekį.
Karlas Lamersas – ilgametis Vokietijos Bundestago gynybos komiteto narys, buvęs NATO parlamentinės asamblėjos prezidentas, įtakingas Vokietijos politikas, sukaupęs daug patirties transatlantinės saugumo politikos klausimais. Jis yra Mykolo Romerio universiteto (MRU) garbės daktaras ir garbės profesorius.
Diskusijoje taip pat dalyvavo Europos parlamento narys ir buvęs vyriausiasis derybininkas Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą derybose, Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius.
Diskusijoje taip pat pasisakė Europos parlamento narys ir buvęs krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministras, socialdemokratas Juozas Olekas. Jis pastebėjo, kad Rusijos agresija Ukrainoje suvienijo NATO, bet karinė pagalba Ukrainai yra kritiškai lėta.
Nepriklausomas komentatorius, Rytų Europos Studijų Centro vadovas Linas Kojala atkreipė dėmesį, kad Vašingtono viršūnių susitikimo atžvilgiu yra keliami per dideli lūkesčiai. Jo nuomone, nerealistiška tikėtis, kad superatsargi laikysena dėl Ukrainos narystės NATO Vašingtone esmingai keisis.
Lietuvos krašto apsaugos ministerijai atstovavo krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus. Jis pažymėjo, kad tarp NATO šalių netrūksta politinės valios priimti Rusijos iššūkį, tačiau ją turi lydėti valia įgyvendinti sutartus sprendimus. Ž. Tomkaus nuomone, lig šiol Aljansas Rusijos atžvilgiu buvo labiau reaktyvus, negu proaktyvus, o ryžtingesnė pažanga Ukrainos narystės NATO klausimu būtų tinkamas būdas veikti proaktyviai strateginiame lygmenyje.
Diskusiją stebėjęs Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Biešto komentavo, kad NATO jau dabar turėtų suteikti Ukrainai narystę Aljanse ir taip padėti jai laimėti prieš Rusiją, o ne laukti karo pabaigos ir tik tada svarstyti narystės klausimą.
Diskusiją tradiciškai moderavo MRU Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto Komunikacijos instituto politologas doc. dr. Virgis Valentinavičius.
Diskusiją stebėjo gausus būrys MRU studentų ir dėstytojų, universiteto vadovybė bei gausus užsienio ambasadorių ir ambasadų atstovų būrys. Auditorijoje buvo ir studentai, dalyvaujantys šiuometiniame Lamerso taikos fondo akademinių esė konkurse, kurį globoja Lamerso Taikos Fondas. Karlo Lamerso įsteigtas fondas finansuoja pinigines premijas konkurso nugalėtojams - 1000 eurų už pirmą vietą, 600 eurų – už antrą vietą ir 400 eurų – už trečią vietą. Plačiau apie šių metų konkursą skaitykite čia.
