2024-ieji buvo reikšmingi metai, kupini svarbių įvykių ir pasiekimų, turėjusių įtakos įvairioms sritims. Tai buvo rinkimų metai ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje bei kitose pasaulio valstybėse. Apžvelgiant praėjusius metus, Mykolo Romerio universiteto (MRU) ekspertai pasidalijo savo įžvalgomis su Sūduvos regiono laikraščiu „Suvalkietis“. Kviečiame susipažinti su svarbiausiais praėjusių metų politiniais įvykiais.
Prof. dr. Arvydas Guogis, MRU Viešojo valdymo ir verslo fakulteto Viešojo administravimo instituto profesorius:
– Svarbiausias metų įvykis Lietuvoje, manau, buvo naujos Vyriausybės programos sudarymas ir paskelbimas gruodžio mėnesį. Tai – aiškiai kairiosios pakraipos programa, svarbi ir vertybine prasme, pagrindinėje mano darbo srityje – socialinėje apsaugoje. Programa nukreipta į praktišką platesnių gyventojų sluoksnių socialinės rizikos sumažinimą ir materialinės gerovės kūrimą, didinant mokesčių progresyvumą visoms gaunamoms pajamoms, tobulinant socialinio draudimo bei socialinės paramos, socialinių paslaugų dalis. Ko joje trūksta, tai aiškesnio gerovės valstybės modelio apibrėžimo (įvardinimo) programos įvadinėje dalyje ir kelių konkretesnių socialinę sferą liečiančių rodiklių siektinumo, kaip socialinės nelygybės ir skurdo mažinimo atitinkamų rodiklių nurodymo. Atrodo, jog programos autoriai vengė konkretesnių įsipareigojimų, kad valdymo pabaigoje išvengtų kritikos, jeigu tie rodikliai nebūtų pasiekti. Tačiau bendresnio gerovės valstybės modelio nenurodymas yra nesuprantamas, nes programoje dominuojantys „vidutinio teorinio lygio siekiniai“ niekaip nerodo programos autorių siekimo stiprinti ar įvesti naujus mažiausiai socialaus – liberalaus (likutinio-marginalinio) – gerovės valstybės modelio elementus. Vyriausybės Programa yra orientuota į artimiausios ir vidutinės trukmės įgyvendinimą, kurio didesniam konkretumui didelės reikšmės turės jau 2025 metų pradžioje būsiantis pateiktas Vyriausybės konkrečių veiksmų planas, turėsiantis įtakos gyventojų socialinei-ekonominei padėčiai 2025 ir vėlesniais metais.
Prof. dr. Algis Krupavičius, MRU Viešojo valdymo ir verslo fakulteto Vadybos ir politikos mokslų instituto profesorius:
– 2024-ieji pasaulyje buvo rinkimų metai. Juose galėjo dalyvauti daugiau kaip keturi mlrd. rinkėjų arba daugiau nei pusė planetos gyventojų. Rinkimai neaplenkė ir Lietuvos. Jų turėjome net trejus – Prezidento, Europos Parlamento ir Seimo. Rekordiškai daug. Šis rinkimų maratonas buvo ne tiek demokratijos šventė, kiek atskleidė ne vieną mūsų problemą: visuomenės fragmentaciją, poliarizaciją ir suskilimą, ilgalaikės politinės strategijos trūkumą. Nors kaip sakė kareivis Šveikas, niekada nebūna, kad kaip nors nebūtų. Tad kaip nors bus. Reikia turėti vilčių, kad bus geriau nei buvo, ar yra.
Rinkėjai susidūrė su politiniu nuovargiu ir pasitikėjimo krize. Trijų rinkimų banga nepaskatino didesnio politinio aktyvumo. Veikiau išryškino bendrą nepasitenkinimą politinėmis jėgomis (išimtis čia tik Prezidentas) ir jų gebėjimais atstovauti žmonių interesams. Dažnai vieša retorika buvo paremta baimėmis, o tai gilino visuomenės susiskaldymą ir mažino dialogo galimybes. Rinkėjams trūko aiškių ir nuoseklių atsakymų į pagrindinius socialinius bei ekonominius klausimus. Senoji valdžia, vėl išskyrus Prezidentą, buvo išbalsuota. Rinkimų rezultatai parodė, kad politiniai sprendimai gerokai atsilieka nuo visuomenės poreikių. Šis rinkimų ciklas yra ir perspėjimas, kad Lietuvos demokratinei sistemai būtina reforma. Valdžia turi labiau matyti, geriau girdėti ir daugiau daryti tai, ko reikia žmonėms.
Ateinančiais metais svarbiausiu iššūkiu taps ne tik valdžios veiksmingumas, bet ir gebėjimas atkurti politinį pasitikėjimą bei ilgalaikę viziją. Tačiau niekas nesikeičia staiga, net jei kartais atrodo, kad yra kitaip. Tad blaškymasis tęsis, ypač, kai gyvename krizių ir permainų pasaulyje nuo dirbtinio intelekto revoliucijos iki naujų geopolitinių slinkčių. Šiais pokyčių laikais Lietuva po Nepriklausomybės atkūrimo pasiekė Kristaus amžių. Tai yra brandos, aiškių tikslų ir pasirengimo atiduoti daugiau, nei gauti, metas. Kita vertus, pas mus pasikeitė kartos, vertybės, gyvenimo būdai. Išlaisvėjome, suvienišėjome, išsiskirstėme. Kad būtume ir išliktume savimi, neretai reikia susirinkti save… iš fragmentų. Šiame gerokai suskilusiame pasaulyje reikia daugiau sąžiningumo, daugiau teisingumo, galiausiai padorumo. Visur, visiems ir kiekvienam, bet pradedant nuo savęs. Kaip Jurgis Kunčinas ir Vladas Bagdonas sakė: „Eik, vaike, eik. Pasaulis liūdnas, bet puikus“.
Prof. dr. Andrius Stasiukynas, MRU Viešojo valdymo ir verslo fakulteto Viešojo administravimo instituto direktorius:
– Valstybės valdymo srityje 2024 metais svarbiausi įvykiai buvo susiję su rinkimais, ypač Seimo. Demokratinės valstybės valdymo idėja remiasi prielaida, kad valstybės valdymo tikslas yra užtikrinti gyventojų gyvenimo kokybę. Dėl to partijos prieš rinkimus teikia su tuo susijusias rinkimines programas, kurių nuostatos vėliau, laimėjus rinkimus, perkeliamos į Vyriausybės programą. Taigi, Seimo rinkimų (lyginant su Europaralamento ir Prezidento) rezultatai turi didžiausią įtaką viešojo sektoriaus veiklai, taip pat ir Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybei.
Iki 2024 metų Seimo rinkimų buvo suformuota dešiniųjų jėgų valdančioji koalicija. Šių jėgų pagrindiniai rinkėjai koncentravosi didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kryptingai buvo remiamas stambusis verslas, atitinkamai šių rinkėjų poreikiams didesnis dėmesys ir buvo skiriamas. Po Seimo rinkimų yra suformuota kairės ir centro kairės politinių jėgų koalicija, kurios rinkėjai koncentruojasi labiau regionuose. Atitinkamai šios politinės jėgos savo programose akcentuoja regionuose gyvenantiems gyventojams svarbius dalykus – viešųjų paslaugų (sveikatos, švietimo ir t. t.) prieinamumas, teikimo kokybė, susisiekimas ir t. t. Taip pat didelis dėmesys skiriamas smulkiam ir vidutiniam verslui, jo tolygiam vystymui. Taigi, ateinančiais metais Vyriausybės darbotvarkėje turėtų būti daugiau opių klausimų sprendimų Marijampolės apskrityje gyvenantiems, nei buvo iki šiol.
Taip pat paminėtinas galimai svarbus Marijampolės apskrities gyventojams pokytis – Mykolo Romerio universiteto dėmesys šiam kraštui – nuo 2024 m. buvusios kolegijos pagrindu suformuotas MRU fakulteto lygmens padalinys Sūduvos akademija. Pažymėtina, kad MRU yra didžiausias socialinių mokslų universitetas Lietuvoje, turintis veržlaus ir dinamiško universiteto įvaizdį. Taigi, Sūduvos akademija, kartu ir Marijampolės savivaldybė, turėtų tapti dar didesniu jaunimo traukos centru, kas didintų perspektyvių specialistų pasiūlą bei skatintų viso regiono ekonomiką. Taip pat yra numatyti nuo 2025 metų taikomojo pobūdžio projektai orientuoti į šio regiono konkurencingumo didinimą, geresnę viešųjų paslaugų teikimo kokybę.
Dr. Mantas Bileišis, MRU Viešojo saugumo akademijos dekanas:
– Koks svarbiausias įvykis 2024 metais? Vienareikšmiškai – rinkimai. 2024-ieji buvo ir demokratijos triumfo, ir išbandymų metai.
Studentai jau trečią dešimtmetį baigiamuosius darbus pradeda teigdami, kad socialinių pokyčių greitis vis didėja. Ir panašu, kad tie pokyčiai pagaliau prisivijo demokratinio valdymo institucijas: naujosios medijos poliarizuoja viešąjį diskursą, jaunesniųjų kartų socializacija yra kitokia nei daugiau kaip šimtmetį iki tol – nėra aišku, ar jaunosios kartos gins nacionalines demokratines sistemas, ar radikalizuosis į globalų veikimą arba ims remti autoritarinius lyderius.