Siekiant pagerinti mokinių ugdymo pasiekimus, skatinant veiksmingus pokyčius švietimo įstaigų veikloje, Lietuvoje nuo 2018 m. iki 2022 m. vykdomas nacionalinis projektas TĘSK, kurio nacionalinis koordinatorius yra Nacionalinė švietimo agentūra, o Mykolo Romerio universitetas su kitomis aukštosiomis mokyklomis, susijusiomis su pedagogų rengimu, yra projekto įgyvendinimo partneriai. TĘSK projektas yra sukurtas atliepiant susiklosčiusius iššūkius švietime: žemesni nei vidutiniai ES mokinių mokymosi rezultatai, mokytojų senėjimas ir jaunų mokytojų trūkumas, nepakankamai išnaudota privaloma praktika mokykloje pradedantiesiems pedagogams ir t.t. Prieš pradedant projektą buvo suplanuotos kelios priemonės: pedagoginė stažuotė, pedagoginės kvalifikacijos įgijimas, papildomų dalykinių kompetencijų ir kvalifikacijų įgijimas. Viena iš minėtų priemonių – pedagoginė stažuotė – formaliai finišavo baigiantis 2020/2021 m.m. Lietuvoje teisės aktuose (Pedagogų rengimo reglamentas, 2018) numatyta, kad pedagoginė stažuotė yra privaloma pirmaisiais pedagogo darbo švietimo įstaigoje metais. Dokumentuose nurodoma, kad minėtos stažuotės tikslas – padėti pradedančiam pedagogui plėtoti ir gilinti studijų metu įgytas kompetencijas, sklandžiai integruotis į švietimo įstaigos bendruomenę. Siekiant šio tikslo pradedančiam pedagogui užtikrinama metodinė ir dalykinė pagalba. Pedagoginę stažuotę bendradarbiavimo pagrindais įgyvendina pradedantysis pedagogas (stažuotojas), švietimo įstaiga, kurioje įsidarbina pedagogas, kartu su aukštąja mokykla, vykdančia pedagogikos krypties studijų programas.
Mykolo Romerio universitetas dalyvavo įgyvendinant 18 pradedančiųjų pedagogų pedagogines stažuotes, kur pirmaisiais projekto įgyvendinimo metais stažuotę atliko 6 pedagogai, antraisiais metais - 4 pedagogai, o trečiaisiais metais - 8 pedagogai. Stažuotes atlikusiųjų veiklos geografija plati – nuo Trakų iki Panevėžio, dauguma – besidarbuojantys Vilniuje. Pedagoginės veiklos laukas taip pat platus – nuo ikimokyklinio ir pradinio ugdymo iki lietuvių kalbos ir matematikos. Įgyvendinant pradedančiųjų pedagogų pedagogines stažuotes pagal projekto realizavimo metu sukurtą pedagoginės stažuotės modelį, aukštųjų mokyklų atstovai ekspertai intensyviai darbavosi ieškodami optimaliausio varianto Lietuvai, teikė siūlymus pedagoginės stažuotės modelio kūrėjams, konsultavo ugdymo įstaigas teikdami jiems pagalbą. Nuo pirmųjų projekto įgyvendinimo metų MRU ekspertų grupė pasirinko unikalų, lyginant su kitomis aukštosiomis mokyklomis, pedagoginių stažuočių išbandymo modelį – pradedančiųjų pedagogų stažuotės vadove (tutore) pasirinko vieną Edukologijos ir socialinio darbo instituto edukologę, turinčią didelę praktinio pedagoginio, vadybinio ir konsultacinio darbo patirtį – Astą Januškevičiūtę.
Pradedančiųjų pedagogų stažuotės vadovė A.Januškevičiūtė apibendrindama trejus projekto įgyvendinimo metus teigia, kad tai buvo unikali ir labai vertinga patirtis, išryškinusi pedagogų rengimo netolygumus Lietuvoje bei būtinybę naujai pažvelgti į mokyklos bendruomenės telkimo, mentorių mokykloje ugdymo ir pedagoginės bei vadybinės lyderystės svarbą. A. Januškevičiūtės mintims antrino didelę pedagoginę patirtį turintys pedagogai, atlikę mentoriaus vaidmenį pedagoginės stažuotės metu, teikdami, kad dėka universiteto ekspertų konsultacijų ir jaunų žmonių siekio tapti geru pedagogu, naujai pažvelgė į pedagoginę kasdienę veiklą, suprato kaip svarbu ir su suaugusiu žmogumi, formaliai jau turinčiu pedagogo kvalifikaciją, eiti palengva, neskubant ir įsigilinant į unikalias situacijas ir patirtis. Mentorių nuomone tai nėra lengva, ypatingai pastaruoju metu vykstant svarbiems pokyčiams švietime. Mentoriai džiaugėsi, kad jie taip pat turi galimybę stabtelti ir kartu su pradedančiuoju pedagogu naujai pasižiūrėti į tai kas ir kaip vyksta mokykloje, nieko nelaukiant operatyviai gauti pagalbą iš išorės, iš aukštosios mokyklos edukologų. Pradedančiųjų pedagogų stažuotės vadovė A. Januškevičiūtė atkreipė dėmesį, kad didžiausią stažuotės vadovo – stažuotojo – mentoriaus bendradarbiavimo sėkmę patyrė nuolatos keldama reflektyvius klausimus, dalindamasi savo moksliniais ir pedagoginiais radiniais, įsiklausydama į konkrečios mokyklos unikalias patirtis. Stažuotojai apibendrindami savo patirtis akcentavo tai, kas juos visos stažuotės metu palaikė (pvz., darbas kartu, pasitikėjimas savimi ir kolegomis, įsipareigojimas, jautimasis bendruomenės nariu ir pan.) ir skatino tęsti pradėtą pedagoginę veiklą, kas tuo metu jiems pavyko dirbant su vaikais (pvz., inovatyvūs metodai, atviras grįžtamasis ryšys, projektiniai darbai ir pan.) ir t.t.
Trejų TĘSK projekto pedagoginės stažuotės modelio išbandymo ir kūrimo patirtis rodo, kad naujo, pradedančio pedagogo įsiliepimas į švietimo įstaigos veiklą yra sudėtingas procesas, kuriam būtinas pasitikėjimas vienas kitu, aiškus pedagoginio tapsmo modelis, suvokiant, kad aukštojo mokslo diplomo išdavimas yra tik viena iš sėkmingos būsimos pedagoginės karjeros dedamųjų. Sėkminga pradedančio pedagogo veikla yra sąlygota profesinio palaikymo bendruomenės viduje ir savalaikės pagalbos sistemos buvimas išorėje – savivaldos ar nacionaliniame lygmenyje.
Doc. dr. Romas Prakapas, projekto „Tęsk“ ekspertas
Projektas „Tęsk“ finansuojamas iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ 09.2.1-ESFA-V-727 priemonės „Mokytojų ir kitų švietimo sistemos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas“.
