Technologijos vis labiau skverbiasi į mūsų gyvenimus, įskaitant ir sveikatos priežiūrą. Robotikos ir dirbtinio intelekto priemonės neabejotinai palengvina daugelį užduočių, bet ar gali atstoti žmogiškąjį prisilietimą – rūpestingumą, empatiją ir šilumą? Juk tyrimais ne kartą patvirtinta, kad šiltas slaugytojo dėmesys teigiamai veikia paciento sveikimą.

Kaip užtikrinti, kad kiekvienas pacientas gautų kokybišką ir tinkamą priežiūrą vis labiau skaitmenizuojamoje sveikatos priežiūros sistemoje, nagrinėjo Mykolo Romerio universiteto (MRU) edukologijos mokslų krypties doktorantė Danguolė Šakalytė.

Studijavusi slaugą ir ilgus metus dirbusi pedagoginį darbą, D. Šakalytė pasirinko MRU doktorantūros studijas ir netrukus ginsis disertaciją „Įrodymais grįstos slaugos mokymo integravimas į slaugytojų rengimą koleginėse studijose“.

Disertacijos tikslas – išsiaiškinti, kaip efektyviausiai mokyti slaugytojus kasdienėje praktikoje taikyti naujausius mokslinius tyrimus, susijusius su pacientų priežiūra.

MRU doktorantė pastebėjo, kad tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose kontekstuose trūksta bendro supratimo apie tai, kaip moksliniai atradimai gali būti sėkmingai integruoti į slaugos procesą. Todėl savo tyrime siekia atsakyti, kaip užtikrinti, kad tiek studentai, besimokantys slaugos, tiek dirbantys slaugytojai gebėtų kritiškai vertinti mokslo naujoves ir taikyti jas savo praktikoje.

Kodėl slaugytojai turėtų domėtis moksline literatūra?

Ši disertacija – novatoriškas tyrimas Lietuvoje, analizuojantis, kaip slaugoje suprantama ir taikoma įrodymais grįsta praktika, bei identifikuojantis esamas spragas, pasiūlant konkrečius tobulinimo būdus. Disertacija aktuali, nes įrodymais grįsta slauga pačių specialistų yra skirtingai suprantama.

Vyrauja nusistovėjęs požiūris, kad slaugytojai yra praktikai, tad kodėl jie turėtų domėtis moksline literatūra? D. Šakalytė ne kartą kėlė sau klausimą, ar jos atliekamas tyrimas atneš naujų argumentų.

Nepaisydama dvejonių doktorantė analizavo įrodymais grįstą slaugą, t. y., patikimais tyrimų rezultatais ir slaugytojų bei pacientų vertybėmis pagrįstą pacientų priežiūrą. Pastebėjusi, kad dažnai tyrimai praktikoje taikomi neatsižvelgiant į individualius pacientų poreikius ir slaugytojų patirtį, D. Šakalytė siekė suprasti, kaip būtų galima pagerinti slaugos kokybę.

„Jei kažkas parašo mokslinį straipsnį, tai nebūtinai reiškia, kad to tyrimo rezultatai tiks visiems pacientams ir visoms situacijoms. Su kolegomis dėstytojais skatiname studentus kritiškai vertinti mokslinę informaciją, ir ją taikyti atsižvelgiant į konkretaus paciento situaciją“, – sako D. Šakalytė.

Jos paskaitų metu vyksta aktyvios diskusijos, kuriose slaugos studentai mokomi savarankiškai priimti sprendimus. Dirbtinio intelekto priemonės, pasak doktorantės, slaugos mokyme gali būti naudingos, pavyzdžiui, analizuojant didelius duomenų kiekius ir siekiant priimti pagrįstus sprendimus, tačiau piktnaudžiauti – dėl grėsmės eliminuoti žmogiškąjį faktorių – rizikinga.

Ar studijų programos ruošia empatiškus specialistus?

D. Šakalytė tyrimo rezultatai orientuoti ne tik į dėstytojus ir studentus, bet ir į administracijos darbuotojus, ypač Utenos kolegijos bendruomenę, kurioje buvo atliekamas tyrimas.

Doktorantė siūlo studijų procese taikyti laisvąją ugdymo paradigmą, kurioje studentai yra aktyvūs mokymosi proceso dalyviai. Šiuo metu sveikatos moksluose dažnai vyrauja tradicinis mokymo modelis, kuriame dėstytojo nuomonė laikoma svarbesnė nei studentų.

D. Šakalytė teigia, kad būsimieji slaugytojai turi ugdyti empatiją ir rūpestingumą jau studijų metu, kad galėtų suteikti kokybišką priežiūrą pacientams. Jei studijų procese tai ignoruojama, slaugos specialistui gali stigti gebėjimo turimas žinias pritaikyti individualizuotiems pacientų poreikiams.

Doktorantė išbandė rūpestingą pedagoginę sąveiką praktikoje, kurios metu dėstytojai ir studentai bendradarbiavo, diskutavo ir kartu sprendė problemas. Rezultatai parodė, kad studentai, dalyvavę tokiuose mokymuose, demonstravo didesnį empatijos lygį ir geriau suprato pacientų poreikius.

Tyrimo metu pastebėta, kad slaugą studijuojantys studentai dažnai susiduria su sunkumais vertinant informacijos patikimumą internete. Jiems sunku atskirti patikimus mokslinius šaltinius nuo nepatikimų, ir tinkamai interpretuoti tyrimų rezultatus.

Todėl, D. Šakalytės nuomone, svarbu skatinti studentus konsultuotis su dėstytojais ir bibliotekininkais, kad išmoktų kritiškai vertinti informaciją ir rasti patikimus informacijos šaltinius. Čia svarbios tampa ir būsimų slaugytojų anglų kalbos žinios, nes didžioji dalis mokslinės literatūros slaugos srityje publikuojama anglų kalba.

Kaip stiprinti ryšį tarp teorijos ir praktikos?

Doktorantė akcentuoja būtinybę glaudžiau susieti teorines slaugos žinias su praktiniais įgūdžiais, kad būsimi slaugytojai būtų kompetentingi ir pasitikintys savimi specialistai.

Nors aukštosios mokyklos siekia diegti naujoves, jų taikymas praktikoje dažnai susiduria su kliūtimis. Šis klausimas yra aktualus ne tik slaugos, bet ir kitų sveikatos priežiūros sričių specialistams, nes efektyvus teorinių žinių ir praktinių įgūdžių integravimas yra būtinas norint užtikrinti aukštos kokybės paslaugas pacientams.

Todėl D. Šakalytė aktyviai dalyvauja diskusijose LR Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM), siekiant rasti sprendimus, kaip efektyviau įgyvendinti inovacijas slaugos srityje.

Vienas iš būdų, kaip stiprinti ryšį tarp teorijos ir praktikos, yra aktyvus dėstytojų bendradarbiavimas. D. Šakalytės tyrimo dėka, įgyvendinant įrodymais pagrįstos praktikos mokymo programą, buvo sukurtas naujas dėstytojų bendradarbiavimo modelis.

Dėstytojai reguliariai lankosi vieni kitų paskaitose, organizuoja atviras paskaitas ir kartu kuria mokymo medžiagą. Šis bendradarbiavimas leidžia tobulinti dėstymo įgūdžius, geriau suprasti studentų poreikius, skatina studentų aktyvumą mokymo procese bei kritinį mąstymą.

Ar pasitikime inovuoti norinčiu jaunimu?

Doktorantės tyrimas atskleidė, kad šiandien jaunų žmonių idėjomis slaugos srityje dažnai nepasitikima. Vienas įsimintiniausių tyrimo momentų buvo, kai studentė interviu metu atvirai pasakė: „Mes tikrai norime įnešti naujovių, bet mumis nepasitikima“.

Tai rodo, kad jaunų žmonių iniciatyva yra gniaužiama, kai studijų metais jie susiduria su nepasitikėjimu ir suvaržymais. D. Šakalytė ragina suteikti studentams galimybę aktyviai dalyvauti kuriant pokyčius. „Skatinčiau pasitikėti jaunais žmonėmis, nes būtent jiems teks dorotis su ateities iššūkiais“, – teigia doktorantė.

Kaip paskatinti studentus drąsiai dalintis savo mintimis? Dėstytojai, kaip pagrindiniai pokyčių iniciatoriai, čia turi lemiamą vaidmenį.

Doktorantė akcentuoja, kad rūpestinga pedagoginė sąveika, kurioje dėstytojai ne tik perduoda žinias, bet ir skatina studentų kritinį mąstymą bei kūrybiškumą, yra raktas į sėkmingą bendradarbiavimą. Būtent tokia sąveika leidžia studentams atsiskleisti ir parodyti savo tikrąjį potencialą.

Norintys daugiau sužinoti apie doktorantės D. Šakalytės tyrimą, kviečiami rugsėjo 18 d. 11 val. atvykti į Mykolo Romerio universitetą (Didlaukio  g. 55, Vilnius, L-101 aud.), kur vyks edukologijos mokslų krypties disertacijos „Įrodymais grįstos slaugos mokymo integravimas į slaugytojų rengimą koleginėse studijose“ gynimas.