Naujienos
4 birželio, 2018
MRU būsimus teisininkus mokys dirbtinio intelekto ir ragins imtis verslo
Teisės mokykla
Jau nuo šio rudens Mykolo Romerio universitete (MRU) teisės krypties studentai bus supažindinami su dirbtinio intelekto panaudojimu vystant teisines technologijas (angl. legaltech). Prie šios iniciatyvos jungiasi ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas, padėsiantis vystyti studentų įkurtų legaltech startuolių ekosistemą, bei nukreipdamas dalį Fundamentinių mokslų fakulteto studentų tyrimų į teisinių technologijų kryptį.
Vis dažniau kalbama apie tai, kad technologijos keičia teisę ir teisininkų profesiją. Pasitikdamas šiuos naujus iššūkius, jau nuo rugsėjo MRU Teisės fakultetas pristatys teisės krypties studentams galimybes, suteikiančias teisės studijose išsiugdyti papildomas, techninės pakraipos kompetencijas. Sumaniausi studentai galės savo idėjas vystyti MRU laboratorijose steigdami savo startuolius, kuriuos konsultuos patyrę MRU ir VGTU ekspertai verslo teisės, teisinių paslaugų teikimo, teisinių technologijų, programavimo, informacinių sistemų architektūros ar diegimo klausimais.
Šiais metais MRU Teisės fakultete įsteigtas legaltech centras integruos į teisės studijas technologinius elementus, kurie būtini ateities teisininkams, t.y. studijos apjungs logikos, dirbtinio intelekto ir teisinių semantinių technologijų pagrindus bei įgūdžius dirbti lyderiaujančių universitetų - Stanfordo universiteto Teisės mokyklos CodeX ir Bolonijos universiteto sukurtais įrankiais, leidžiančiais pritaikyti teisę semantiniam žiniatinkliui (angl. Semantic Web).
MRU Studijų ir mokslo prorektorė prof. dr. Inga Žalėnienė sako, kad teisininko profesija sparčiai transformuojasi, o XXI amžiaus teisininkams atsiveria visiškai naujos profesinės galimybės. „Universiteto tikslas – reaguoti į šiuolaikinius iššūkius, sekti pasaulines tendencijas ir rengti ateities teisininkus. Šie specialistai turi gebėti dirbti skaitmenizacijos sąlygomis, įgyti ne tik teisines kompetencijas, bet ir technologinius įgūdžius. Robotika, dirbtinis intelektas, bepiločiai orlaiviai, autonominiai automobiliai, daiktų internetas, išmanieji miestai, kitos socialinės ir technologinės inovacijos jau dabar kuria visiškai naujus visuomeninius santykius, kuriems reikės naujo lankstaus teisinio reguliavimo, sprendžiant intelektinės nuosavybės, etikos, atsakomybės už žalą ir daugelį kitų klausimų. Naujos kartos teisininkų rengimas neišvengiamai turės būti transformuotas ir vykdomas tarpdisciplininėje terpėje ”. Įgytos kompetencijos leis absolventams konkuruoti globalioje legaltech rinkoje, kurti inovacijas teisinėse technologijose, skatins suvokimą, kaip veikia autonominiai agentai, robotai, o tai ateityje, kuomet technologijos vis labiau paplis, teisininkui taps labai svarbu jas išmanyti.
Pasak VGTU mokslo ir inovacijų prorektoriaus prof. habil. dr. Antano Čenio, VGTU jau turi įdirbį fintech srityje. „Atsižvelgiant į JAV ir Europoje besisteigiančių tiek fintech, tiek ir legaltech startuolių tendencijas, manome, kad VGTU studentams teisinių technologijų sritis turėtų būti taip pat įdomi. Socialinių ir technologinių mokslų bendradarbiavimas kuria didelę pridėtinę vertę, bei atveria studentams duris į globalią rinką“, – sakė A. Čenys.
Teisinės technologijos skirtos teisininkų darbo palengvinimui, taip pat suteikia pranašumą sudėtinguose globalių inovatyvių technologijų reguliavimo labirintuose, kurie atsiranda dėl skirtingų jurisdikcijų ar technologijų. MRU legaltech centras rūpinsis, jog paprastai ir aiškiai teisės mokslus kremtantys studentai suprastų kaip įvaldyti „griaunančias technologijas“ (angl. disruptive technologies), tokias kaip dirbtinis intelektas (angl. AI), sutelktinių išteklių naudojimas (angl. crowdsourcing), didžiųjų ir atvirų duomenų analitiką (angl. big data, open data analytics), grandinės technologijos (angl. blockchain) ir kita.
MRU Teisės fakulteto dekanės prof. dr. Lyros Jakulevičienės teigimu, technologijų vaidmuo teisėje jau dabar yra svarbus, todėl be pagrindinių teisinių kompetencijų, kurias privalo ugdyti teisės mokykla, papildomi technologiniai įgūdžiai tampa neišvengiama būtinybe. „Tokie socialinių ir technologinių mokslų kompetencijų specialistai tampa vieni patraukliausių ketvirtosios pramonės revoliucijos darbo rinkoje“, – pabrėžė L. Jakulevičienė.