Mokslo ir stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) pristatė absolventų karjeros stebėsenos įrankį, kuriame pateikta informacija apie universitetų ir kolegijų absolventų atlyginimus pagal vidutines draudžiamąsias mėnesines pajamas ir studijų kryptį 2016 metais, vidutinės draudžiamąsias mėnesines pajamas pagal studijų kryptį ir baigtą instituciją bei įsidarbinusių absolventų dalį pagal studijų kryptį ir baigtą instituciją.
Pasak Mykolo Romerio universiteto Komunikacijos skyriaus vedėjo Vaidoto Norkaus, MOSTA absolventų karjeros stebėsenos įrankis pasirodė itin laiku – verdant ne tik aštrioms diskusijoms, bet ir spekuliacijoms dėl aukštojo mokslo reformos, universitetų susijungimo ne tik moksleiviai, bet ir jų tėvai dažnai vadovaujamasi stereotipais, nuogirdomis, o ne statistine informacija. „Puiku, kad moksleiviai dabar turi dar vieną nepriklausomą informacijos šaltinį, iš kurio gali gauti naudingos objektyvios informacijos apie konkrečią aukštąją mokyklą ir būsimas studijas“.
MOSTA DUOMENYS GRIAUNA STEREOTIPUS APIE ĮSIDARBINAMUMĄ
V. Norkus atkreipia dėmesį, kad šie karjeros stebėsenos duomenys pateikia nemažai siurprizų ir griauna stereotipus ir apie studijų programas, specialistų poreikį ir universitetų absolventų įsidarbinamumą. „Jau tarsi tapo norma kritikuoti humanitarinių ir socialinių mokslų absolventus- kad universitetai jų paruošia per daug, jie tik papildo bedarbių gretas, dirba mažos kvalifikacijos darbus arba apskritai neturėdami kitos išeities emigruoja“. Pagal šiuos duomenis darbo rinkoje paklausūs ne tik informatikos ir inžinerijos specialistai, bet ir, tarkim, vertėjai, ypač vokiečių ir skandinavų kalbų.
Itin intriguojantys konkrečių aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbinamumo rodikliai, kadangi, pasak MOSTA analitiko Gintauto Jakšto, būtent įsidarbinimo galimybes moksleiviai įvardina kaip vieną svarbiausių motyvų renkantis studijas. Tarp universitetų pirmoji vieta pagal absolventų įsidarbinamumą atiteko Lietuvos karo akademijai (įsidarbinamumas – 98 proc.), antroji – Vilniaus Gedimino technikos universitetui (įsidarbinamumas – 86 proc.).
Trečiąją poziciją (85 proc.) pasidalino Mykolo Romerio universitetas (MRU) ir Lietuvos edukologijos universitetas (LEU).
Tiesa, labai didelis skirtumas tarp šių universitetų imties dydžių: jei MRU jis siekia net 7 295, tai LEU- vos 989.
Tik po šių universitetų rikiuojasi ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas (84 proc.), Kauno technologijos universitetas (83 proc.) ir Vilniaus universitetas (82 proc.). Atkreiptinas dėmesys, kad net 77 procentai visų įsidarbinusių universitetus baigusių absolventų dirba aukštos kvalifikacijos darbą.