Sveikiname Moniką Petkevičiūtę-Stručko (Verslo ir ekonomikos institutas), 2022 m. gruodžio 8 d. apgynusią ekonomikos mokslo krypties (S 004) daktaro disertaciją ,,Ekonominių koridorių poveikio vertinimas Europos šalių logistikos lygiui“.

Mokslinė vadovė:
Prof. Habil. Dr. Ona Gražina Rakauskienė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika S 004).

Gynimo taryba:
Pirmininkė – prof. dr. Violeta Pukelienė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S 004).
Nariai:
doc. dr. Liucija Birškytė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S 004);
prof. dr. Mindaugas Butkus (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S 004);
prof. dr. Kārlis Ketners (Rygos Stradinio universitetas, Latvijos Respublika, socialiniai mokslai, ekonomika, S 004);
prof. dr. Asta Vasiliauskaitė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, ekonomika, S 004).

Ekonominiai koridoriai yra daugialypis reiškinys, kurio tikslas - mažinti šalių geografinę nelygybę. Ekonominių koridorių kompleksiškumas, ypač institucinės aplinkos kontekste, yra mažai plėtojama sritis. „Vienos juostos, vieno kelio“ iniciatyvos atsiradimas, lėmė naujų ekonominių koridorių ir logistikos lygio ryšio tyrimų bangą. Sutinkama, kad ekonominių koridorių plėtra glaudžiai siejasi su šalių logistikos lygio pokyčiais, tačiau trūksta mokslinių tyrimų, kurie analizuotų sąlyginį ir nesąlyginį ekonominių koridorių poveikį logistikos lygiui. Pasigendama empirinio pagrindimo, aiškinant institucijų vaidmenį ekonominių koridorių ir logistikos lygio sąryšio kontekste. Siekiant užpildyti neišplėtotų požiūrių spragas, disertacijoje, suformuota ekonominių koridorių poveikio Europos šalių logistikos lygiui vertinimo metodika, apjungianti fiksuotų efektų bei dvigubo skirtumo ekonometrinius metodus, kuria remiantis, įvertintas sąlyginis, institucinės aplinkos formuojamas, bei nesąlyginis ekonominių koridorių poveikis Europos šalių, patenkančių į „Juostos ir kelio“ ekonominių koridorių zonas, logistikos lygiui.
Empiriniu tyrimu nustatyta, kad geresnė institucijų kokybė šalyse, sudaro palankesnes sąlygas logistikos lygio augimui. Ekonominių koridorių poveikis logistikos lygiui, Europos šalyse, yra nevienareikšmis. Poveikio ribinis efektas kinta, priklausomai nuo šalyje egzistuojančios valstybės valdymo kultūros, lemiančios institucinės aplinkos efektyvumą.