Gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos Seime surengta diskusija „Teisėkūros vingiai ir galimybės“ , kurioje mokslininkai ir teisininkai praktikai svarstė teisėkūros teorijos aspektus, praktinės teisėkūros problemas bei pabandė žvilgtelėti į teisėkūros ateitį įveiklinant naujųjų technologijų teikiamas galimybes.
Nors teisėkūros iššūkių Lietuvoje tematika diskutuojama jau keletą metų, kai kurie iš šių iššūkių yra vis dar neišspręsti. Neretai kalbama apie teisėkūros infliaciją, kadangi priimama itin daug teisės aktų, jie dažnai keičiami, teisės aktuose yra itin daug nukreipiančiųjų normų į kitus teisės aktus, kas daro įstatymų turinį neaiškų net ir profesionalams. Darant tokius nukreipimus neišvengiama klaidų ir atsiranda dar didesnis poreikis keisti normas, jas suderinti. Toks teisinio reguliavimo nestabilumas kelia sumaištį teisės aktų adresatams ir teisinės valstybės principo įgyvendinimui.
„Džiugu, kad renginys, organizuotas bendradarbiaujant Seimo kanceliarijos Teisės departamentui ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisės mokyklai, pritraukė gausų būrį specialistų iš įvairių institucijų, asociacijų, taip pat politikus ir specialistus iš naujos Seimo sudėties. Tai tik dar kartą parodo, kad tokie renginiai yra puiki platforma dalytis idėjomis ir kartu galimybė ieškoti sprendimų tvariai teisėkūrai. Tikimės, kad šis sėkmingas bendradarbiavimas taps tvirtu pagrindu būsimiems bendriems projektams ir padės kurti efektyvesnę teisėkūrą Lietuvoje“, – sakė Seimo kanceliarijos Teisės departamento direktorius Dainius Zebleckis.
MRU Teisės mokyklos dekanė prof. dr. Lyra Jakulevičienė, pabrėždama, kad teisėkūros tema Lietuvoje yra neišsemiama, vylėsi, kad valstybės institucijos veiksmingiau pasitelks Lietuvos mokslinį potencialą atliekant svarbiausių teisės aktų projektų ne tik išankstinį, tačiau ir teisės aktų ex post vertinimą, tam numatant realius terminus ir konkrečias bendradarbiavimo galimybes.
„Turime stabtelti su teisėkūros procesais. Dabar Lietuva viena per metus priima tiek teisės aktų, kiek Prancūzija, Vokietija, Lenkija ir Latvija kartu sudėjus. Jeigu kiekvieną darbo dieną žmogus skaitytų ir bandytų suprasti po vieną Lietuvoje galiojantį įstatymą, tai susipažinimas su visais galiojančiais įstatymais užtruktų 7 metus ir 9 mėnesius, t.y., iki 2032 metų rugsėjo“, – kalbėjo Lietuvos Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis.
Savo pranešime jis aptarė įvairias išeitis: priimant naują įstatymą apjungti ir panaikinti bent kelis senus įstatymus ir taip sumažinti įstatymų kiekį; visuomet atlikti teisės projekto priėmimo būtinumo analizę ir būsimo poveikio vertinimą, pasitelkiant nepriklausomus konsultantus (universitetus, advokatus, ekspertus, analitikus). Taip projektai būtų suderinti su asmenų grupėmis, kuriuos paveiks keičiamas įstatymas. M. Kukaitis taip pat akcentavo būtinybę vykdyti stebėseną, kaip veikia priimtas teisės aktas.
Nagrinėjant konstitucinius reikalavimus teisėkūros procesui MRU docentė dr. Jolita Miliuvienė atkreipė dėmesį į Konstitucinio teismo doktriną, akcentuodama, kad įstatymų leidėjas neturėtų priimti neaiškių, dviprasmiškų teisės aktų. Taip pat negalėtų būti nustatyta, kad jie galioja atgal, turėtų būti nustatytas pakankamas įsigaliojimo terminas, kai tai reikalinga, neturėtų būti praleista nė viena įstatymų leidybos proceso stadija, užtikrinama išankstinė vidinė konstitucingumo kontrolė (Teisės departamento išvada) ir pan.
Renginyje svarstyta, kaip išvengti prieštaravimų, nesuderinamumų tarp skirtingų teisės aktų, kadangi pakeitus vieną teisės aktą gali kisti visa reguliavimo sistema konkrečioje srityje, atsirasti disbalansas tarp skirtingų teisės normų, neužtikrinantis asmenų teisių veiksmingo įgyvendinimo.
MRU profesorė dr. Edita Žiobienė iliustravo kylančias problemas konkrečiose srityse, kuomet buvo pateikti siūlymai keisti Civilinio kodekso, Baudžiamojo kodekso, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymus. Rūta Slidžiauskaitė-Maskoliūnė pristatė teisės aktų projektų, reguliuojančių ūkio subjektų atsakomybę aplinkosaugos ir žemės ūkio srityse, vertinimo ir veikimo praktikoje problematiką bei galimus sprendimus, kad teisinis reguliavimas būtų aiškus, nedviprasmiškas, atkreipė dėmesį į konkrečius pavyzdžius, kaip išvengti teisėkūros klaidų, bei į poveikio priemonių proporcingumo padarytam pažeidimui aspektus.
Zebleckis taip pat pristatė pagrindinius teisėkūros procese kylančius praktinius iššūkius. Diskusijoje svarstyti ir teisės aktų išankstinio bei ex post poveikio vertinimo klausimai, kadangi neretai formaliai teigiama, kad nebus neigiamų pasekmių teikiant naują teisės aktą ar jo keitimą priėmimui.
Tačiau vertinimai nepadėtų, jei ir toliau būtų plačiai naudojamos skubios procedūros teisės aktų priėmimui ir alternatyvūs teisės aktų projektai atsirastų paskutinėje priėmimo stadijoje, neatliekant jokių vertinimų ir nederinant jų su visuomene.
MRU profesorė dr. Ieva Deviatnikovaitė pristatė teisės aktų aiškinamųjų raštų svarbą atskleidžiant teisės normos turinį, ir konstatavo, kad Lietuvos teismai gana dažnai remiasi aiškinamaisiais raštais tiek administracinėje, tiek ir konstitucinėje justicijoje.
MRU Teisinių technologijų centro (LegalTech) vadovas profesorius dr. Paulius Pakutinskas apžvelgė šiuo metu pasaulyje naudojamas teisines technologijas ir svarstė, kaip jos galėtų būti panaudojamos teisėkūros procese.
Renginio vaizdo įrašas čia.
