Mykolo Romerio universiteto Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto (ŽVSF) Edukologijos ir socialinio darbo instituto mokslininkai bendradarbiaudami su savo partneriais iš Latvijos universiteto (Latvija), Vakarų Norvegijos taikomųjų mokslų universiteto (Norvegija), Zaragozos universiteto (Ispanija), Bolonijos universiteto (Italija) ir Lisabonos universiteto (Portugalija) įgyvendina magistro studijų „Edukacinių technologijų valdymas“ („Vadyba mokykloje“ specializacija) programą.
Pirmuosius studijų metus 2024 m. birželio 15 d. vainikuoja mokslinė konferencija, kurioje buvo pristatomi tyrimai lyderystės besimokančioje organizacijoje, švietimo įstaigų bendradarbiavimo stiprinimo, veiklos vertinimo ir plėtros tematikos, taip pat buvo aptarta vadovų vaidmuo telkiant bendruomenę ir skaitmeninių technologijų panaudojimas švietime.
Plenarinės sesijos metu konferencijos dalyvius sveikino ŽVSF dekanė prof. dr. Odeta Merfeldaitė akcentuodama universiteto vaidmenį tvarios ir pažangios visuomenės kūrimo procese.
Konferencijos dalyvius su švietimo politikos aktualijomis ir iššūkiais supažindino Lietuvos respublikos seimo narė, Ateities bei Švietimo ir mokslo komitetų narė Laima Nagienė. Seimo narė pristatymo metu atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į šiandienos viešoje erdvėje aptariamas problemas bei įstatymo leidėjo žengiamus žingsnius minėtų problemų sprendimų paieškose.
Lietuvos švietimo būklę tarptautinių tyrimų kontekste pristatė Tarptautinei švietimo pasiekimų vertinimo asociacijos (angl. International Association for the Evaluation of Educational Achievement) (IEA) Generalinės asamblėjos narė, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros (angl. Organization for Economic Cooperation and Development) (EBPO) PISA (angl. Programme for International Student Assessment) valdybos narė, ŠMSM Strateginio planavimo skyriaus vyriausioji patarėja dr. Rita Dukynaitė. IEA Generalinės asamblėjos aptarė Lietuvos pasiekimus, kurie neretai yra nustumiami į paraštes koncentruojantis tik į problemas ir nesėkmes. Pavyzdžiui, Lietuvos mokinių PISA matematinio raštingumo rodikliai statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo EBPO vidurkio kartu su Vokietijos, Prancūzijos, Norvegijos rodikliais ir yra aukštesni rezultatai už 56 šalių rezultatus. Arba, švietimo atsparumo rodiklis yra pritraukęs pasaulio mokslininkų dėmesį žvelgiant į Lietuvos poziciją vertinant atskiras atsparumo indekso dedamąsias (Lietuva yra toje pačioje grupėje kaip ir Japonija, Pietų Korėja, Taivanas).
Pedagoginių darbuotojų magistrantūros studijų programų įgyvendinimas finansuojamas Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „NextGenerationEU“ lėšomis.
Programą galite rasti čia.
