Esu teisės ir informatikos sričių tyrėjas, mano mokslinių tyrimų lauką apima teisės ir dirbtinio intelekto sąsajos. Mokslo disertaciją apsigyniau Bolonijos universitete. Man išties pasisekė, kad doktorantūros studijų darbo vadovė buvo neabejotinai geriausią pasaulyje teisėkūros sistemų specialistė, Bolonijos ir Standfordo universitetų profesorė Monica Palmirani.

Ji aktyviai dalyvauja ISO (Tarptautinės standartų organizacijos) teisės akto formato darbo grupių veikloje, yra sukūrusi JT finansuotą teisėkūros sistemą „Akoma Ntoso“, kuri jau įsidiegė ar diegiasi daugiau nei 40 pasaulio valstybių ir jų teisinės institucijos, tarp kurių JAV Kongresas, Italijos Senatas ir Europos Komisija.

Šiuo metu Mykolo Romerio universitete studentams dėstau teisinio reguliavimo disciplinas, tokias kaip verslo informacinės sistemos, elektroninio turinio intelektinė nuosavybė, kurios aktualios kuriant ar vystant elektroninį verslą.

MRU studentus supažindinu ir su semantinio žiniatinklio ontologijų kūrimo pradmenimis. Tokių ontologijų kūrėjai šiuo metu yra ypač paklausūs JAV. Taip pat universitete jau įkūrėme pirmąjį Vilniuje, o gal ir visoje Lietuvoje Teisinių technologijų (LegalTech) centrą, kuriam ir vadovauju.

 

Išties „LegalTech“ disciplinas MRU teisės studentai studijavo jau prieš 15 metų. Tik tuo metu ši sritis buvo vadinama teisės informatika ir dar galėjo būti vadinama labai nišine. Šiandien „LegalTech“ galima apibrėžti kaip informacinių technologijų panaudojimą teisėje, arba teisinių paslaugų, produktų kūrimas pasitelkus informacines technologijas ir teisinis jų reguliavimas.

Pagal „Gartner“ technologijos raidos simuliacinį ciklą bet kuri naujai pasirodžiusi inovacija per tam tikrą laiką pasiekia pasitikėjimo piką, o vėliau pereina į „atvėsimoׅ“ stadiją. Taigi turi susiklostyti tam tikros palankios aplinkybės, kad „atvėsusi technologija“ grįžtų į taip vadinamą lūkesčių piką. Didėjant skaitmeninių duomenų kiekiui, susiklosčius palankiai politinei situacijai, kai JAV prezidentas Barakas Obama inspiravo atvirų duomenų („Open data“) iniciatyvas ir prasidėjus dirbtinio intelekto sistemų proveržiui į taip vadinamą technologijos lūkesčių piką pavyko „iššokti“ ir „LegalTech“.

Šiuo metu teisinės technologijos sparčiai populiarėja ir mokslo, ir verslo srityse. Europos Komisija per Horizont 2020 programą finansuoja daug ir įvairių „Legaltech“ veiklų visoje Europos Sąjungoje.

Ateityje finansinis dėmesys dar didės: tarkim, Prancūzija iki 2022 metų į dirbtinio intelekto vystymo tyrimus planuoja investuoti 1,5 milijardo eurų ir jais labai aktyviai domisi. Beje, buvo labai netikėta sužinoti, kad Prancūzijos Vyriausybės vyriausiasis IT patarėjas pats atrado, perskaitė ir net rekomendavo mano mokslinius tyrimus, atliktus per doktorantūros studijas. JAV pastaruosius keletą metų stebimas „LegalTech“ startuolių kūrimosi ir vystymosi burbulas. Jis jau pučiasi ir Kinijoje, ir Europoje, daugiausia Londone ir Berlyne. Tokios kompanijos sparčiai kuriasi ir Baltarusijoje ar Ukrainoje.

 

Pirmiausia, tai teisė ir dirbtinis intelektas – čia atsiveria neribotos galimybės. Tarkim, JAV labai vystomos precedentų, argumentų paieškos ir bylos modeliavimo technologinės sistemos, kurios gali daryti preliminarias bylos baigties prognozes atsižvelgus į įvairius parametrus, net ir teisėjo psichologinį portretą, jo gyvenamąją vietą. Europoje sparčiai plėtojamos patariamos/pagalbinės teisėjų ir kitų teisininkų profesionalų, ODR (Online dispute resolution) sistemos, kai dalis ginčų sprendimų jau patikimos technologijoms.

Dar viena „LegalTech“ kryptis – teisinės sistemos modernizavimas, kai įvairūs technologiniai įrankiai užtikrina dar efektyvesnį teisinės sistemos funkcionavimą ir reguliavimą. Paminėti galima ir skaitmeninio turinio teisių valdymą ir apsaugą ar teisėkūros ir teisės įgyvendinimo sistemų modernizavimą.

 

Gana paradoksalu, tačiau ateities technologijų variklis yra ne „sausi“ tikslieji mokslai, tarkim, informatika, o tarpdisciplininiai, apjungiantys ir tiksliuosius, ir socialinius mokslus. Gana ilgą laiką technologijos buvo kuriamos laikantis principo, kad pirmiausia žmogus turi prie jų taikytis, priprasti, išmokti jas valdyti. Iš esmės žmogus turėdavo tarnauti technologijai, o ne atvirkščiai.

Taip buvo, kol apie technologijas, jų reikalingumą, efektyvesnį pritaikymą nepradėjo galvoti ir prie jų kūrimo svariai prisidėti socialinių, o ne tiksliųjų mokslų atstovai. Dabar galvojama, kaip išsprendus grynai technines problemas, technologijas paversti „draugiškesnes“ žmogui. Tarkim, „Facebook“ yra tokios pareigybės kaip „vartotojų tyrėjas“ ar „vartotojų patirties tyrėjas“, kurių tyrimai padeda tobulinti socialinį tinklą. Kad ir kaip bauginančiai skamba, šiandien technologijos jau gali tiksliau identifikuoti standartinio žmogaus elgesio modelius – kada žmogus jaudinasi, kada meluoja. Tokie dalykai kaip biometriniai duomenys, rašysena, klavišų spaudimo įpročiai apie žmogų gali atskleisti labai daug informacijos. Šią informaciją įdiegti į technologijas padeda socialinių mokslų atstovai.

 

Įvairių technologijų pritaikymo teisinis reglamentavimas – rimti iššūkiai, su kuriais susidurs ateities teisininkai. Jau dabar pilna pavyzdžių, kaip svarbu nustatyti tam tikras teisines atsakomybes ir visiems galiojančias taisykles ir ribas, nes pagunda jų nesilaikyti, pasinaudoti teisinėmis spragomis ar dviprasmybėmis globaliame pasaulyje labai stipriai auga. Dėl to svarbų poveikį technologijų kūrimui gali daryti ir teisininkai, kurie be teisės žinių yra įgiję ir specifinių technologinių kompetencijų. Šiuo metu kaip tik pasaulyje teisės mokyklose vyksta tokių teisininkų rengimo bumas.

Nuo rudens MRU jau atnaujino teisės krypties bakalauro programas integruodami privalomus technologinius dalykus. Dedame daug vilčių į jaunąją kartą ir bandysime jiems suteikti sudėtingų ir tikrai ne kiekvienam įkandamų tarpdisciplininių kompetencijų. Planuojame, kad studentai universitete galėtų kurti ir „Legaltech“ startuolius.