Teisinėms technologijoms (LegalTech) keliama daugybė užduočių – geresnės galimybės visuomenei pasiekti teisingumą, teisinių procesų optimizavimas, teisinių paslaugų skaitmenizavimas ir kita.
Kaip sėkmingai įgyvendinti šiuos uždavinius Lietuvoje? Skaitmenizacija keičia mūsų gyvenimus, veiklą, rinką, visuomenę. „LegalTech“ plėtra neišvengiama, nes keičiasi teisinių paslaugų teikimo pobūdis – tradiciškai plėtotos kaip individualūs sprendimai individualiems klientams, jos gali būti vis labiau automatizuotos. Teisės mokyklos taip pat susiduria su poreikiu parengti ateities teisininkus, kurie gebėtų dirbti skaitmenizacijos sąlygomis, turėtų ne tik teisines kompetencijas, bet ir technologinius įgūdžius, todėl „LegalTech“ koncepcija – tai dar viena galimybė diegti inovacijas studijų procese, didinti tyrimų aktualumą ir plėtoti mokslo bendradarbiavimą su verslu.
„Deloitte“ prognozuoja, kad iki 2025 metų įvyks esminė teisininko profesijos transformacija būtent dėl sparčiai besivystančių technologinių pokyčių, naujų darbo metodų ir poreikio pasiūlyti klientams daugiau vertės už mažesnius kaštus.
Nors pagrindinė „LegalTech“ paskirtis – siekti novatoriškų būdų teisinei rinkai plėtoti, be privalumų yra ir rizikų. Pavyzdžiui, skaitmenizacijos pagalba seni teisinio darbo metodai gali būti tiesiog perkelti į skaitmeninę erdvę. Be to, būtina įvertinti, kokį poveikį technologijos turės teisingumo vykdymui, žmogaus teisėms ir t.t., todėl plėtojant „LegalTech“ sritį ir norint transformuoti teisinių paslaugų rinką, būtina įtraukti mokslininkus, galinčius ištirti tokios transformacijos galimybes ir iššūkius.
Būtent šiais tikslais visame pasaulyje kuriamos „LegalTech“ laboratorijos, o Mykolo Romerio universitete startuoja ir teisės ir technologijų laboratorija „LegalTech Lab“. Šiame tarpdisciplininiame mokslininkų bei praktikų teisininkų ir technologijų specialistų tinkle planuojama vykdyti teisės ir technologijų sinergijos poveikio tyrimus, kurti „LegalTech“ produktus kartu su Lietuvos ir užsienio teisinėmis įmonėmis bei įtraukti studentus į patyriminį mokymą šioje srityje.
„LegalTech Lab“ kūrimo klausimais MRU konsultuoja pasaulinės sėkmės sulaukusių panašių iniciatyvų steigėjai ir patarėjai. „LegalTech“ daugelyje šalių vystoma laboratorijose, inkubatoriuose arba specialiuose centruose, dažniausiai universitetuose, jų teisės mokyklose. Kartais laboratorijas įsteigia ir teisinės įmonės.
Pavyzdžiui, 2017 m. globali kompanija „Clyde & Co“ kartu su University College London (UCL) įkūrė duomenų analizės laboratoriją, kuri paspartins kompanijos „LegalTech“ eksperimentus ir įvairių draudimo produktų kūrimą.
Tokios „LegalTech“ laboratorijos nagrinėja ir eksperimentuoja teisinių technologijų ir teisinės praktikos skaitmenizavimo srityje ir yra partnerystės dėl teisinio skaitmenizavimo tarp įvairių suinteresuotų grupių išdava. Tai iš esmės akademinė iniciatyva, tačiau gali būti įgyvendinama tik kartu su partneriais iš privataus, valstybinio, visuomeninio sektoriaus, įtraukiant mokslininkus, studentus“, - atkreipia dėmesį. „LegalTech“ gali paskatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimo vystymą, universitetai gali prisidėti prie eksperimentinių tyrimų, produktų adaptacijos bei kūrimo verslui ir kartu su verslu.
Pavyzdžiui, Ukrainos „LegalTech“ laboratorija yra sukūrusi advokato botą, kuris dirba 24 valandas per parą, niekada „neserga“ ir konsultuoja klientus. Viena naujausių – Helsinkio universitete 2017 m. pradžioje įkurta „LegalTech“ laboratorija kelia tikslą veikti kaip platforma, jungianti visus subjektus, kurie veikia teisinio skaitmenizavimo srityje, teikti gerosios praktikos pavyzdžius verskui ir eksperimentuoti su konkrečiais projektais, skirtais įvairiems teisinės sistemos dalyviams. Be kitų naudų, tikima, kad, pasitelkus technologijas, LegalTech laboratorijos padės užtikrinti geresnes galimybes visuomenei naudotis teisingumo sistema.
Tarkim, automatizuotų teisinių paslaugų portalas „HelpSelflegal“ pirmiausia buvo sukurtas padėti smurto artimoje aplinkoje aukoms užpildyti reikiamus teisinius dokumentus, kurių šiais atvejais būna daug, o nukentėję dažniausiai nežino, kuri informacija yra naudinga ar žalinga jų bylai, tuo tarpu galimybė samdytis teisininką ar gauti kokybiškai paslaugas teikiantį nemokamą teisininką yra ribota. Taip pat daugėja bendruomeninių iniciatyvų, kai teisinės pagalbos advokatai technologijų pagalba sutelkia platų klientų ratą ir renka įrodymus grupinių ieškinių byloms.
Dabartiniai teisės absolventai turi gebėti veikti skaitmeninės revoliucijos sąlygomis, taip pat ir dirbtinio intelekto paplitimas turi keisti supratimą, ko bus tikimasi iš teisininko rinkoje ir kaip jis turėtų mokėti pasinaudoti dirbtinio intelekto teikiamais privalumais. Visa tai iššūkis, tačiau ir galimybė aukštosioms mokykloms, pasitelkiant „LegalTech“ inovuoti studijų procesą.
Ateities teisininkai išeidami iš teisės mokyklos palaipsniui pateks į kitokią darbinę aplinką nei jų ankstesni kolegos, todėl jiems būtina suvokti pokyčius, kurie vyksta skaitmenizuotoje teisinėje praktikoje. „LegalTech“ laboratorijos pajėgios sukurti tarpdisciplininius projektus ir kursus, kurie skatintų teisės studentus dirbti kartu su kitų sričių studentais. Be to, dėl savo globalumo „LegalTech“ koncepcija aukštosioms mokykloms, turinčioms tokias laboratorijas, suteikia galimybę konkuruoti užsienyje. Lietuvoje galėtų būti kuriami produktai ar paslaugos, paklausios užsienio rinkose, o tai padėtų pritraukti investicijas ne tik į universitetus, bet ir į pačius miestus, dėl tarpdiscipliniškumo „LegalTech“ sritis galėtų tapti socialinių ir technologinių mokslų sinergijos Lietuvoje proveržio kryptimi.
Lyra Jakulevičienė yra Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorė, Teisės fakulteto dekanė.