Gyvenamosios aplinkos natūralumas, maisto šaltiniai, estetinio pasigėrėjimo objektai – tai nedidelė dalis to, kas kuria žmonių gerovę. Moksliniame diskurse šis gamtinių paslaugų rinkinys vadinamas ekosistemų paslaugomis. Ekosistemų paslaugų koncepcija visuomenėje nėra plačiai žinoma, tačiau mokslininkų bendruomenėje išsamiai aptarinėjamos tiek gamtos teikiamos paslaugos, tiek jų matavimo metodologiniai niuansai.
2005-aisias metais „Millennium Ecosystem Assessment“ ataskaitoje įtvirtintos pagrindinės ekosistemų paslaugų grupės: a) aprūpinimo, b) reguliavimo, c) kultūrinės, d) palaikančiosios. Aprūpinimo paslaugos apibrėžia gamtines naudas, gaunamas per maistą, vandenį, medieną ar kitus apčiuopiamus gamtinius resursus. Reguliavimo paslaugos apima tai, kas leidžia mus gyventi ir sugyventi su gamta: švarų orą, žiedadulkes, pernešančias bites ar medžių šaknų sistemas, saugančias dirvą nuo erozijos. Kultūrinės paslaugos praturtina mūsų intelektualinį bei juslinį akiratį bei apima tokius konstruktus kaip kraštovaizdžio estetinė kokybė, kultūrinių paslaugų spektras ar gamtos sukurti kūrybinio įkvėpimo objektai. Galiausiai, palaikančiosios ekosistemų paslaugos yra visa tai, kas kuria pagrindą kitų paslaugų raiškai. Tarp jų – maisto medžiagų apykaitos grandinės, fotosintezė bei vandens apykaitos ciklai. Šios pagrindinės ekosistemų paslaugų grupės kuria pagrindą mūsų gerovei bei sveikatai, sugyvenant su gamta.
Nepaisant gamtos teikiamų paslaugų spektro, didelė visuomenės dalis vis dar nemoka jų vertinti bei atpažinti. Urbanizuotų teritorijų plėtra, miškų kaip medienos išteklių vertinimas ar pelkių bei šlapynių sausinimas yra pavyzdžiai to, ką būtų galima laikyti nepakankamu ekosistemų paslaugų pažinimo įrodymu. Mokslininkų užduotis – tinkamai ekosistemų paslaugas atpažinti, įvertinti bei kartografuoti, taip kuriant pagrindą mokslinio diskurso perkėlimui į viešąją erdvę, o vėliau – į politinių sprendimų priėmimo lauką.
Mykolo Romerio universiteto projektas „Lietuvos nacionalinis ekosistemų paslaugų vertinimas ir kartografavimas (LINESAM)“ kurtas bei įgyvendintas remiantis šia idėja. Projekto metu mokslininkų grupė, kuriai vadovauja profesorius dr. Paulo Pereira, metodologiškai pagrindė bei kartografavo virš 30 ekosistemų paslaugų įvairiose kategorijose. Viena ekosistemų paslauga gali būti išreikšta keliais žemėlapių sluoksniais, tad iš viso parengta bei metodologiškai aprašyta virš 80 žemėlapių sluoksnių, su kuriais galima susipažinti svetainėje linesam.mruni.eu.
Aplinkos valdymo laboratorijos vadovas prof. dr. Paulo Pereira teigia, kad LINESAM projektas reikšmingai prisidėjo ne tik prie ekosistemų paslaugų kartografavimo šalyje, bet ir sustiprino Lietuvos pozicijas pasauliniame moksliniame diskurse. Anot profesoriaus, „LINESAM projektas padėjo sukurti solidžią Lietuvos ekosistemų paslaugų žemėlapių duomenų bazę, atskleidžiančią platų gamtinių paslaugų spektrą bei leidžiančią visuomenei susipažinti su ekosistemų paslaugomis, o sprendimų priėmėjams – atsakingiau planuoti veiklas, galinčias daryti poveikį ekosistemų paslaugų pasiūlai“.
Projekto dėka buvo publikuota daugiau kaip dešimt mokslinių straipsnių aukščiausio lygio tarptautiniuose mokslo žurnaluose. Tyrimų rezultatai pristatyti daugiau kaip dvidešimtyje tarptautinių konferencijų pranešimų. Tarp reikšmingiausių rezultatų – jūros gėrybių pasiūlos, potencialo bei srauto kartografavimas Lietuvoje, gamtinių potvynių teisinio reguliavimo prielaidų analizė, ateities žemėnaudos kaitos scenarijų kartografavimas, Lietuvos kraštovaizdžio estetinės kokybės kartografavimas bei vertinimas. Didžioji dalis projekto veiklų buvo skirta analizei nacionaliniu lygmeniu, tačiau kelios atvejo studijos buvo nukreiptos į Vilniaus, Alytaus, Šiaulių bei Klaipėdos regionus.
Projekto tyrėjų grupės narys dr. Eduardo Gomez daugiausiai dėmesio skyrė žemėnaudos ateities scenarijų modeliavimui nacionaliniu lygiu. Anot mokslininko, „ateities scenarijų modeliavimas leidžia pamatyti potencialias rizikas arba galimybes ekosistemų paslaugų pasiūlai, kurios atsiranda intensyvėjant tam tikriems procesams, tokiems kaip miestų plėtra, miškingų teritorijų gausėjimas, ar dirbamos žemės apleidimas. Nepaisant to, kad šie scenarijai – hipotetiniai, jie mums leidžia planuoti aplinkos valdymo procesus numatant galimus padarinius ekosistemų paslaugų potencialui bei kokybei“. Kokybės kriterijus svarbus kartografuojant sunkiau apčiuopiamas kultūrines paslaugas.
Anot dr. Mariaus Kalinausko, kultūrinės ekosistemų paslaugos buvo tarp rečiausiai nagrinėjamų visame jų spektre, tačiau dabar ši situacija keičiasi į gerąją pusę. „Viena iš aukšto lygio publikacijų, kurią paskelbė LINESAM tyrėjų grupė, nagrinėjo Lietuvos kraštovaizdžio estetinę kokybę.
Įdomu tai, kad naudojant objektyvius matavimo indikatorius, didesni kraštovaizdžio estetinės kokybės įverčiai kartais matomi tose vietovėse, kuriose ribojama žmogaus veikla bei patekimas į teritoriją. O tai reiškia, kad gamtos kuriamos gerovės apraiškas galime patirti ne tik per tiesioginį ekosistemų paslaugų naudojimą, bet ir netiesiogiai – per sveikas bei gamtinės įvairovės požiūriu turtingas ekosistemas, kurias verta saugoti nuo žmogaus veiklos neigiamų padarinių“. Šiai minčiai pritaria jūrų biologas dr. Miguel Ignacio, akcentuodamas tai, kad pajūrio regionas yra vienas tų Lietuvoje, kuriame žmogaus veikla ypač intensyvi.
Mokslininkas teigia, kad jūros teikiamos gėrybės ne tik praturtina kulinarinį paveldą, bet ir sukuria savitą sąveiką tarp vietos bendruomenių ir juos supančios gamtos. Tuo pat metu tyrėjas pastebi, kad “industrinė žmogaus veikla jūroje kelia rimtą grėsmę bioįvairovei bei nuo jos priklausomoms ekosistemoms, tad labai svarbu atrasti balansą tarp vartojimo kultūros bei atsakingo jūros išteklių naudojimo“. Nepaisant to, kad mokslinis bei viešasis diskursas ekosistemų paslaugų atžvilgiu plečiasi, aplinkos valdymo bei teisiniai klausimai – linkę vėluoti.
„Taip yra todėl, kad teisė dažnu atveju reguliuoja tuos santykius, kurie kildinami iš žmogaus veiklos. Tad jei reiškinys naujas, arba nėra pakankamai suvoktas – teisinis reguliavimas nespėja jo pavyti“ – teigia dr. Katažyna Bogdzevič. Kaip pavyzdį mokslinė pateikia potvynių apsaugos zonų teisinio reguliavimo klausimą. „Gamtiniai potvyniai Lietuvoje nėra retas reiškinys. Nepaisant to, kad jie nėra tokie stichiški kaip centrinės Europos valstybėse, jie vis vien pridaro nuostolių asmenims, gyvenantiems potencialiose potvynių zonose. Tinkami teisinio reguliavimo instrumentai leistų apsaugoti žmones nuo nuostolių, ribojant veiklą tokiose teritorijose, ar įteisinant natūralias apsaugos nuo potvynių priemones, tačiau tam dar stokojama politinės valios tiek nacionaliniu, tiek Europiniu lygmeniu“.
LINESAM projekto rezultatai skirti ne tik mokslininkams, bet ir politinius sprendimus priimantiems asmenis, taip pat vietos bendruomenių nariams. Dėl šios priežasties atliktų tyrimų rezultatai bei mokslo populiarinimo veiklos viešai skelbiamos portale linesam.mruni.eu. Portale galima žemėlapių sluoksnius peržiūrėti bei eksportuoti, taip pat susipažinti su LINESAM tyrėjų grupės veiklomis projekto vykdymo laikotarpiu. Galiausiai, projekto rezultatai leido surasti partnerių tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, dirbančių ekosistemų paslaugų tematikoje.
Anot projekto mokslininkų grupės vadovo prof. dr. Paulo Pereira, „Ekosistemų paslaugų kartografavimas bei vertinimas leido svariai sustiprinti tvaraus sugyvenimo su gamta naratyvą. Jei mums svarbūs gamtos turai, kuriais naudojamės kurdami savo ir ateities kartų gerovę, privalome juos saugoti ir puoselėti, suvokdami jų tarpusavio sąryšius bei gebėdami ekosistemų paslaugas atpažinti bei tinkamai įvertinti“.
Mokslinis tyrimas „Lietuvos nacionalinis ekosistemų paslaugų vertinimas ir kartografavimas“ (LINESAM) Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0104, finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus“.
