Sveikiname Liną Žalnieriūną (Baudžiamosios teisės ir proceso institutas), 2021 m. balandžio 30 d. apgynusį teisės mokslo krypties (S 001) daktaro disertaciją „Priežastinis ryšys ir jo nustatymas baudžiamojoje teisėje“. 

Mokslinis vadovas:
prof. dr. Oleg Fedosiuk (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001).

Gynimo taryba:
Pirmininkė – prof. dr. Rima Ažubalytė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001).
Nariai:
prof. dr. Romualdas Drakšas (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001);
doc. dr. Gabrielė Juodkaitė-Granskienė (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001);
doc. dr. Michail Shepitko (Jaroslavo Išmintingojo nacionalinis teisės universitetas, Ukraina, socialiniai mokslai, teisė, S 001);
prof. habil. dr. Gintaras Švedas (Vilniaus universitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001).

Moksliniame tyrime analizuojamas priežastinis ryšys kaip savarankiška baudžiamoji teisinė konstrukcija, jos teisinė charakteristika, doktrininis aiškinimas ir praktinis pritaikymas Lietuvos ir užsienio šalių teismams nagrinėjant atskirų kategorijų baudžiamąsias bylas. Analizės metu gilinantis į nacionalinį ir užsienio šalių baudžiamuosius įstatymus, užsienio valstybių teisės taikymo patirtį, nacionalinius priežastinio ryšio teorinius ir praktinius pagrindus, ieškoma priežastinio ryšio, kaip teisinės kategorijos, supratimo ir optimalios priežastinio ryšio nustatymo metodikos. Moksliniame tyrime taip pat diskutuojama apie priežastinio ryšio raiškos baudžiamajame įstatyme poreikį. Atskleidus priežastinio ryšio sampratą, genezę bei istorinę vystymosi perspektyvą tyrime identifikuojamos pagrindinės priežastinio ryšio nustatymo teorijos, nustatomi pagrindiniai šių teorijų bruožai bei įvertinamas jų pritaikomumas teisės taikymo praktikoje. Mokslinio tyrimo metu nustatytas pagrindines priežastinio ryšio teorijas palyginus su Lietuvos baudžiamosios teisės doktrinoje siūlomomis taikyti priežastinio ryšio teorijomis nustatyta, kad Lietuvos baudžiamosios teisės doktrinoje siūloma taikyti priežastinio ryšio nustatymo metodika teisės taikymo praktikoje taikoma itin retai, kita vertus, nėra ir galimybės sukurti universalios visoms atskirų bylų kategorijoms tinkančios priežastinio ryšio nustatymo metodikos, kadangi skirtingų bylų kategorijoms taikytinos skirtingos priežastinio ryšio nustatymo teorijos.