Sausio 13 dieną Mykolo Romerio universiteto Rotondinėje salėje vyko 2013 metų Laisvės premijos laureato Arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus SJ biografinės parodos „Tiesa išlaisvina“ atidarymas. Parodą atidarė MRU kapelionas kun. Povilas.

Parodą parengė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyrius:

„2013 metų Laisvės premijos laureatas Sigitas Tamkevičius gimė 1938 m. lapkričio 7 d. Gudonių kaime, Lazdijų rajone, ūkininkų šeimoje. Šeimoje buvo jauniausias iš keturių brolių.
Mokėsi Krikštonių mokykloje, 1955 m. baigė Seirijų vidurinę mokyklą ir įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. 1957–1960 m. buvo pašauktas atlikti tarnybą sovietų armijoje. 1962 m. balandžio 18 d. Telšių vyskupo Petro Maželio įšventintas kunigu.

Kunigystės pradžioje paskirtas vikaru į Alytų. 1962–1975 m. buvo kilnojamas iš vienos parapijos į kitą: dirbo vikaru Lazdijuose, Kudirkos Naumiestyje, Prienuose, Vilkaviškyje, Simne.

1968 m. kunigas Sigitas Tamkevičius įstojo į Jėzuitų ordiną (Societas Iesu).

1969 m. perkeltas į Vilkaviškio parapiją eiti vikaro pareigas, kunigas Sigitas Tamkevičius drauge su kitais uoliais kunigais parengė peticiją sovietų valdžiai, kurioje reikalavo, kad būtų panaikintas į Kauno kunigų seminariją priimamų studentų limitas. Drauge su bendražygiu kunigu Juozu Zdebskiu per dvi advento savaites surinko per 60 Vilkaviškio vyskupijos parapijų kunigų parašų. Už šį „nusikaltimą“ kunigas Sigitas Tamkevičius kelis kartus buvo tardomas KGB būstinėje Vilniuje, jam ir kunigui Juozui Zdebskiui metams uždrausta eiti kunigo pareigas. Teko įsidarbinti darbininku Vilkaviškio metalo dirbinių gamykloje, vėliau kartu su kunigu Juozu Zdebskiu dirbo Prienų melioracijoje.

Baigiantis 1969 m. buvo paskirtas vikaru Simno parapijoje.

1971 m. gruodžio mėn. Sigito Tamkevičiaus ir kitų aktyvių kunigų dėka buvo parengtas Tikinčiųjų memorandumas, skirtas komunistų partijos generaliniam sekretoriui Leonidui Brežnevui. Dokumente surašyti reikšmingiausi to meto Bažnyčios persekiojimo faktai: vyskupų Julijono Steponavičiaus ir Vincento Sladkevičiaus tremtis, kunigų J. Zdebskio ir P. Bubnio įkalinimas, Kunigų seminarijos veiklos varžymai ir kiti tikinčiųjų persekiojimo faktai. Šį memorandumą per trumpą laiką pasirašė 17 000 Lietuvos tikinčiųjų.

Tokiomis sąlygomis buvo brandinama 1972 m. kovo mėn. Simno miestelyje pasirodžiusio pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“ (toliau – „Kronika“) leidybos idėja. „Kronikos“ pagrindinis sumanytojas, jos leidėjas bei redaktorius 11 metų, iki pat suėmimo ir įkalinimo 1983 m., buvo Simno vikaras 1972–1975 m., Kybartų klebonas 1975–1983 m. Sigitas Tamkevičius.

1972–1983 m. vadovaujami kunigo Sigito Tamkevičiaus „Kronikos“ leidėjai ir bendradarbiai sugebėjo parengti ir išleisti 51 „Kronikos“ numerį.

1978 m. lapkričio 13 d. penki uolūs kunigai: Sigitas Tamkevičius, Vincas Vėlavičius, Alfonsas Svarinskas, Juozas Zdebskis, Jonas Kauneckas pasirašė Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto įkūrimo deklaraciją. Apie komiteto įkūrimą ir jo tikslus 1978 m. lapkričio 22 d. privačiame bute Maskvoje, užsienio žurnalistams surengtoje neoficialioje spaudos konferencijoje, paskelbė komiteto nariai Alfonsas Svarinskas, Sigitas Tamkevičius ir Juozas Zdebskis. Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto dokumentai buvo skelbiami leidžiamuose „Kronikos“ numeriuose.

Aktyvi Kybartų klebono veikla neliko nepastebėta. 1979 m. rugpjūčio 29 d. kunigas Sigitas Tamkevičius buvo iškviestas į respublikinę prokuratūrą, jam oficialiai buvo perskaitytas įspėjimas, kad, jeigu ir toliau tęs antitarybinę veiklą, jam gresia bausmė pagal LTSR Baudžiamojo kodekso 68 straipsnį.

Kunigas Sigitas Tamkevičius  buvo suimtas 1983 m. gegužės 6 d., Alfonso Svarinsko teismo metu. 23 tomų baudžiamojoje byloje kaltintas antitarybine propaganda ir agitacija, kad 1978–1983 m. „šmeižė tarybinę valstybinę ir visuomeninę santvarką, ragino prieš ją kovoti, žemino TSRS tarptautinį prestižą“, kad „Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto vardu paruoštuose ir išplatintuose dokumentuose pateikdavo iškraipytus faktus, šmeižikiškus prasimanymus…“, „ragino pažeisti tarybinius įstatymus, reguliuojančius bažnyčios atskyrimą nuo valstybės ir nepaklusti vietinės valdžios organams“.

1983 m. gruodžio mėn. nuteistas dešimčiai metų laisvės atėmimo – šešeri metai griežto režimo lageryje ir ketveri metai tremties. 1984–1987 m. kalėjo Permės politinių kalinių lageryje Nr. 37, 1987 m. – Mordovijos Baraševo lageryje, 1987 m. gruodžio mėn. perkeltas į Uralo politinių kalinių lagerį Nr. 35. 1988 m. birželio 10 d. ištremtas į Tomsko srities Staro Sainakovo kaimą. Tų pačių metų pabaigoje Sigitas Tamkevičius buvo paleistas į laisvę.

1988 m. lapkričio 4 d. rytą didelė tikinčiųjų minia iš skirtingų Lietuvos kampelių susirinko į Vilniaus geležinkelio stotį pasitikti iš tremties sugrįžusio kunigo Sigito Tamkevičiaus.

Atgimimo laikmečiu,1989 m., Sigitas Tamkevičius paskirtas Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos dvasios tėvu, 1990 m. – šios seminarijos rektoriumi. 1991 m. gegužės 4 d. popiežius Jonas Paulius II paskyrė jį tituliniu Turudos vyskupu ir Kauno arkivyskupijos augziliaru. 1991 m. gegužės 19 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje arkivyskupas kardinolas Vincentas Sladkevičius konsekravo Sigitą Tamkevičių vyskupu. 1996 m. gegužės 4 d. paskirtas Kauno arkivyskupu, 1996 m. gegužės 4 d. – Kauno arkivyskupu metropolitu ir iki šiol vadovauja Kauno arkivyskupijai.

Sigitas Tamkevičius taip pat yra ilgametis Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto didysis kancleris, Kauno arkivyskupijos „Caritas“ pirmininkas. 1999–2002 m. ir nuo 2005 m. iki dabar yra Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas.

Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus aktyvi pilietinė veikla ginant tikinčiųjų teises sovietinio režimo metais 1996 m. Vokietijoje buvo įvertinta Georgo von Hertlingo medaliu. Jis taip pat apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu (1992 m.), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi (1998 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.), Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (2002 m.). Tais pačiais 2002 m. už heroizmą, parodytą ginant Lietuvos Katalikų Bažnyčią okupacijos metais, už nuopelnus steigiant ir leidžiant „Kroniką“ jam įteiktas Šv. Pranciškaus Ksavero medalis (medalio steigėjas – Šv. Pranciškaus Ksavero universitetas, JAV).

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius taip pat yra Kauno miesto garbės pilietis (1994 m.), Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras (1999 m.), Lazdijų rajono garbės pilietis (2010 m.). 2013 m. lapkričio 10 d. garbingos 75 metų sukakties proga arkivyskupas Sigitas Tamkevičius apdovanotas Kauno miesto savivaldybės 1-ojo laipsnio Santakos garbės ženklu.

Parodoje eksponuojamos fotografijos, pristatančios 2013 metų Laisvės premijos laureato Sigito Tamkevičiaus biografiją, liudijančią ilgą ir sudėtingą Lietuvos Katalikų Bažnyčios žmonių, ginkluotų vien tiesos žodžiu, kovą už tikėjimą ir tautos laisvę sovietiniais metais. Eksponuojamos fotografijos iš  Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus asmeninio archyvo, Kauno arkivyskupijos archyvo, Lietuvos Respublikos Seimo archyvo, Genocido aukų muziejaus, Lietuvos ypatingojo archyvo fondų. Fotografijų autoriai: Algirdas Kazla, Andrius Petrulevičius, Olga Posaškova, Marija Stanulytė“.