Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas drauge su Rėgensburgo universiteto (Vokietija) profesoriumi Raineriu Arnoldu spalio 4–5 dienomis Vilniuje surengė XXII tarptautinį Europos ir lyginamosios konstitucinės teisės kongresą „Demokratijos samprata ir konstitucinė justicija“ (toliau – Kongresas).

Kongrese dalyvavo beveik devyniasdešimt konstitucinių teismų teisėjų ir konstitucinės teisės mokslininkų iš Albanijos, Belgijos, Baltarusijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Brazilijos, Čekijos, Ispanijos, Italijos, Juodkalnijos, JAV, Kroatijos, Kosovo, Lenkijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Moldovos, Peru, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Sakartvelo, Slovakijos, Slovėnijos, Šiaurės Makedonijos, Švedijos, Turkijos, Ukrainos ir Vokietijos. Europos ir lyginamosios konstitucinės teisės kongresai, rengiami profesoriaus R. Arnoldo iniciatyva, pasižymi unikaliu formatu. Dvidešimt antrą kartą vyksiančio kongreso esmė – ne pristatyti įvairių šalių konstitucinių teismų jurisprudenciją ir teisės mokslininkų įžvalgas, bet iškelti problemas ir ieškoti jų sprendimo būdų, pasitikrinti siūlomų sprendimų pagrįstumą.

 

Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas, sveikindamas Kongreso dalyvius, pabrėžė, kad susirinkusių teisėjų ir teisės mokslininkų laukia nelengva užduotis rasti sprendimus, kaip konstitucinėmis priemonėmis įveikti iššūkius demokratijai. „Žaibiškai kintančiame pasaulyje taip pat greitai turėtų keistis ir bendro buvimo jame taisyklės. Tačiau teisės sistema nesisuka šiuolaikinių technologijų greičiu, o skubotai ją tobulinant galima privelti klaidų, kurias taisyti tenka jau konstitucinių teismų teisėjams, – sakė D. Žalimas. – Pavyzdžių toli ieškoti nereikia – prisiminkime socialinius tinklus, kuriuose jau teisiškai apribota visuomenės ydų sklaida, bet kurie vis dar yra puiki vieta dalytis dezinformacija, skleisti totalitarinę ideologiją garbinančią propagandą. Valstybės privalo užkirsti tam kelią, tačiau demokratijai ginti negali būti naudojamos bet kokios priemonės. Vien politinės daugumos nuostatos negali būti pagrindu riboti žodžio laisvę ar teismų nepriklausomumą.“

 

Kongreso dalyvius taip pat pasveikino Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos dekanė profesorė Lyra Jakulevičienė.

Idėja suburti akademinius mokslininkus, Europos bei kitų žemynų universitetų profesorius ir konstitucinių bei kitų teismų teisėjus prieš daugiau nei 20 metų kilo profesoriui R. Arnoldui. Jo tikslas buvo suteikti galimybę kartu apmąstyti svarbius konstitucinės teisės klausimus, keistis nuomonėmis ir rasti bendrus sprendimus. Europos ir lyginamosios konstitucinės teisės kongresai tapo plačiai žinomi ir įgijo tarptautinį pripažinimą, jie pasidarė svarbia šios srities praktikų ir mokslininkų bendradarbiavimo platforma, būtina atsižvelgiant į tai, kad šių dienų konstitucinė teisė nebėra vien nacionalinė, joje yra daug tarptautiniu mastu diskutuojamų universalių koncepcijų, ji grindžiama Europos ir pasaulio konstitucinio paveldo vertybėmis ir tradicijomis. Šie kongresai aštuoniolika metų vyko Vokietijoje, Rėgensburgo universitete, vėliau iškeliavo į kitas šalis: XIX kongresas vyko Moldovoje, XX – Gdanske, XXI – Madride, o organizuoti XXII kongresą buvo patikėta mūsų šalies Konstituciniam Teismui. Lietuvos Respublikos konstitucinio teismo informacija