Konstitucijos dienai rengiama tarptautinė konstitucinės teisės konferencija, skirta Lietuvos Respublikos narystės Europos Taryboje 30-mečiui ir Lietuvos pirmininkavimui Europos Tarybos Ministrų komitetui pažymėti.
Minint Konstitucijos dieną Seimo konferencijų salėje spalio 25 d. nuo 9 val. vyks jau tradicine tapusi XI tarptautinė mokslinė-praktinė konstitucinės teisės konferencija „Konstitucinis dialogas: kas lemia žmogaus teisių raidos tendencijas?“
Pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms yra neatskiriama demokratinės teisinės valstybės dalis. XX amžiaus antroji pusė, kai buvo įsteigta Europos Taryba ir priimta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, o vėliau ir kiti dokumentai, žymi žmogaus teisių atgimimą ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje prigimtinis žmogaus teisių ir laisvių pobūdis laikomas amžinąja, jokiomis aplinkybėmis nepaneigiama vertybe. Vis dėlto tam, kad žmogaus teisėmis ir laisvėmis būtų galima veiksmingai naudotis, neužtenka vien jas deklaruoti ar įtvirtinti teisės aktuose, būtina imtis tinkamų priemonių joms įgyvendinti.
Nors pastarasis dešimtmetis atnešė reikšmingų socialinių ir technologinių pokyčių, kartu jis tapo laikotarpiu, kai demokratinėms valstybėms reikia nuolat stiprinti įsipareigojimus žmogaus teisių apsaugai. Pasaulį ištinkančios įvairios krizės kelia rimtų iššūkių žmogaus teisėms ir laisvėms užtikrinti. Viena iš labiausiai neraminančių tendencijų yra autoritarizmo ir radikalių idėjų stiprėjimas. Saviraiškos laisvės, spaudos ir žodžio laisvės ribojimai, opozicijos veiklos trikdymas, piliečių galimybių dalyvauti viešajame gyvenime siaurinimas kelia rimtą pavojų demokratinėms vertybėms. Todėl svarbu matyti universalias žmogaus teises kaip visuotinai privalomas, kliautis tarptautiniais žmogaus teisių standartais kaip minimumu, kurį įsipareigojo užtikrinti valstybės, ir stiprinti demokratines institucijas, kad jos galėtų atsispirti šiam pavojui.
Moderni Konstitucija ir veiksmingas Konstitucinis Teismas dar negarantuoja, kad žmogaus teisės ir laisvės nebus pažeidžiamos. Dėl politinės valios trūkumo Lietuvoje vis dar neįgyvendinti kai kurie Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai. Nepavykus priimti reikiamų sprendimų Seime, dėl Konvencijos pažeidimą lėmusio teisinio reguliavimo kreiptasi į Konstitucinį Teismą, jo sprendimo vis dar laukiama. Lietuva vis dar lėčiau nei kitos valstybės priima teisės aktus, skirtus visuomenės mažumą sudarančių ir dažnai stigmatizuojamų grupių teisėms užtikrinti. Vis dar nepakankamai nuveikta smurto prieš moteris prevencijos srityje, mažinant socialinę atskirtį, stiprinant pažeidžiamiausių visuomenės grupių įtrauktį. Politikų pataikavimas visuomenėje sklandantiems stereotipams neturėtų lemti vilkinimo priimti reikalingus sprendimus, žmogaus teisių ribojimų ar net jų paneigimo.
Tad kasmetinė tradicinė konstitucinės teisės konferencija šiemet skirta ne tik pasidžiaugti sėkmingu bendradarbiavimu su Europos Taryba, kurios nare Lietuva yra beveik nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo, ne tik įvertinti, kiek daug pasiekė Lietuva puoselėjant vakarietiškas žmogaus teisių vertybes, bet ir atkreipti dėmesį į aktualius žmogaus teisių klausimus, neraminančius visuomenę.
Konferencija organizuojama Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos kartu su socialiniais partneriais – Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetu, Lietuvos Respublikos Konstituciniu Teismu, Lietuvos Advokatūra, Užsienio reikalų ministerija. Tarptautiniame renginyje pranešimus skaitys ir diskusijose dalyvaus akademinės bendruomenės atstovai, buvę ir esami Konstitucinio Teismo pirmininkai ir teisėjai, Europos Žmogaus Teisių Teismo vicepirmininkas ir šio teismo Lietuvos bei Ukrainos teisėjai.
Registracija į konferenciją čia.
Konferencijos programa bus paskelbta netrukus.
