„Konfliktas“, „įtampa“ – terminai, kurie dažnai apibūdina nieko gera nežadančias situacijas. Šiais terminais Mykolo Romerio Universiteto (MRU) mokslininkas, dr. Paulius Grendelis, žongliruoja, nagrinėdamas konkurencijos teisės ir intelektinės nuosavybės teisės santykį savo disertacijoje „Europos Sąjungos konkurencijos teisės ir intelektinės nuosavybės teisės santykis technologijų rinkose“.
Intelektinės nuosavybės ir konkurencijos teisės konfliktas ES teisėje
Dr. P. Grendelis nagrinėja, kaip technologijų rinkose veikiantiems ir intelektinės nuosavybės teises įgyvendinantiems ūkio subjektams gali būti taikomos ES konkurencijos teisės taisyklės. Vertinami šių ūkio subjektų veiksmai (ne retai elementarus naudojimasis intelektinės nuosavybės teisėmis) pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 102 str. nuostatas. Šio klausimo tarpdiscipliniškumą ir sudėtingumą apibrėžia tarytum du nesuderinami siekiai: poreikis atriboti nuo antikonkurencinių veiksmų, tuo pačiu neribojant intelektinės nuosavybės teisių efektyvumo.
Moksliniame tyrime daktaras pabrėžia itin svarbų Europos Sąjungos (ES) tikslą – skatinti inovacijas Europos vidaus rinkoje. Tuo pačiu metu stiprinant Europos lyderystę pasaulinėse giliųjų technologijų pramonės šakose, tokiose, kaip dirbtinis intelektas, mikroelektronika, kvantinė kompiuterija, 5G ir kt. Dr. P. Grendelio teigimu, šio tikslo galima pasiekti, didinant Europos vidaus (ne išorės) inovacinį kapitalą ir jį panaudojant naujoms inovacijoms kurti, taip padidinant ir technologijų rinkų konkurencingumą.
Europa turi didelį inovacinį potencialą, kurį atrakinusi ir išnaudojusi gali iš tikrųjų tapti pasauline lydere minėtose rinkose. Mokslininko nuomone, tam reikalingi tinkamai subalansuoti ES teisiniai rėžimai, kurie skatintų Europos vidaus kapitalu grindžiamus ūkio subjektus investuoti, prisiimti riziką kurti ir efektyviai išnaudoti reikšmingas inovacijas bei užtikrinti jų apsaugą. Ne mažiau svarbu efektyviai konkuruoti su kitais technologijų kūrėjais Europos viduje ar už jos ribų. Šie teisiniai rėžimai – konkurencijos teisė ir intelektinės nuosavybės teisė.
Inovacijų skatinimas per subalansuotus teisinius rėžimus
Mokslininko kritiniu požiūriu, ES konkurencijos teisės taikymo ir intelektinės nuosavybės teisės taikymo disbalansas, konkurencinės aplinkos ypatumų technologijų rinkose nepaisymas, ir formalus SESV 102 str. taikymas yra tai, kas stabdo ES inovacinio kapitalo kūrimą ir augimą bei tinkamą inovacijomis grindžiamo konkurencingumo išnaudojimą.
Iš vienos pusės ES konkurencijos teisės argumentais apribojus naudojimąsi intelektinės nuosavybės teisėmis, taip pat neatsižvelgus į konkurencinės aplinkos ypatumus technologijų rinkose, smarkiai rizikuojama apriboti nematerialaus turto apsaugos vertybę, gamintojų interesą efektyviai išnaudoti nematerialaus turto apsaugą bei vartotojų interesą su tokiu turtu susipažinti ir / ar juo naudotis. Tai nepadeda didinti inovacinio kapitalo ES viduje, priešingai, jį sumažina. Visgi intelektinės nuosavybės teisės argumentais pateisinus konkurenciją ribojančius veiksmus, rizikuojama apriboti ne tik ES integracijos, bet ir laisvos konkurencijos vertybes. Šitaip gali būti apribojamas ir gamintojų interesas sąžiningai patekti į rinką bei joje konkuruoti, spaudžiant pramonės lyderius, kad šie investuotų į naujų inovacijų kūrimą, ir vartotojų interesas gauti iš tokios konkurencijos kylančią naudą. Tai lygiai taip pat nepadeda didinti inovacinio kapitalo.
Mokslininkas disertacijoje nagrinėja prielaidą, kad tinkama abiejų teisinių rėžimų pusiausvyra gali egzistuoti tik ES konkurencijos teisei ir intelektinės nuosavybės teisei veikiant kartu. Šitai, anot dr. P. Grendelio, įmanoma SESV 102 str. struktūroje įtvirtinant, įgyvendinant ir praktiškai taikant papildomumo požiūrį.
Naujasis papildomumo požiūris
Daktaras kritikuoja egzistuojančio papildomumo požiūrio abstraktumą, praktinio pritaikymo sudėtingumą, formalų SESV 102 str. vertinimą bei konkurencinės aplinkos ypatumų technologijų rinkoje nepaisymą. Taigi disertacijoje pateikiamas naujas ir originalus tyrimas, kaip papildomumo požiūris gali būti aiškinamas toliau. Nagrinėjama, kokiais principais remiantis papildomumo požiūris gali būti įgyvendinamas praktiškai SESV 102 str. struktūroje. Įgyvendinant svarbu, kad būtų atsižvelgiama į konkurencinės aplinkos ypatumus technologijų rinkose, bet ir vienu metu būtų siekiama atriboti nuo antikonkurencinių veiksmų, tuo pačiu neribojant intelektinės nuosavybės teisių efektyvumo. Anot mokslininko, tai leidžia skatinti inovacijas Europos vidaus rinkoje, stiprinant Europos inovacinį kapitalą, technologijų pramonės šakose.
Disertacijos rezultatas – unikalus, tarpdisciplininis teisės tyrimas, kuriame pateikiamos naujos ir originalios akademinės įžvalgos, kaip toliau plėtoti ES konkurencijos teisės ir intelektinės nuosavybės teisės papildomumo požiūrį SESV 102 str. struktūroje bei atskleisti praktinį jo pritaikomumą giliųjų technologijų rinkose. Tai leidžia suderinti dviejų teisinių rėžimų efektyvų taikymą inovacijoms kurti, didinti ir išnaudoti ES rinkoje bei apsaugoti sąžiningą tokių rinkų konkurenciją.
Galite susipažinti su disertacija plačiau.