2023 gegužės 9 d. kai kurių Mykolo Romerio universiteto (MRU) Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto (ŽVSF) studentų socialinės medijos naujienose pasirodė intriguojanti žinutė „Šiandien vakaro žinias vedu aš!“, o jas lydėjo nuotraukos iš LRT televizijos žinių studijos. Tai ne pokštas, bet ir tiesa tik iš dalies. Nuotaikingų penkto ir šešto kurso studentų kompanija iš Viešųjų ryšių vadybos bei Komunikacijos ir kūrybinių technologijų magistrantūros studijų programų, suburti KI lektorės dr. Aurelijos Juodytės ir lydimi tiriamosios žurnalistikos atstovo Mindaugo Aušros keliavo po LRT televizijos ir radijo studijas. Vizito metu siekta praktiškai pristatyti žurnalistų darbo su viešųjų ryšių specialistais specifiką, televizijos bei radijo studijas bei aptarti kai kuriuos istorinius faktus. Tačiau iš studentų atsiliepimų aiškėja, kad buvo pasiekta daug daugiau ir kiekvienas pamini sau aktualiausius ir įdomiausius momentus.

Pirmiausia studentai apsilankė televizijos departamente. Jį sudaro: programų skyrius, kūrybos skyrius (teko būti režisierių grupėje, televizijos operatorių grupėje, garso režisieriaus grupėje), programos gamybos skyrius, televizijos technikos skyrius. Daugelis studentų pirmąkart pamatė, kaip atrodo LRT ir kitos studijos bei salės, kuriose filmuojamos televizijos laidos, tokios kaip „Panorama“ ir „Auksinis protas“ bei koncertai. Studentai turėjo galimybę „pasimatuoti“ vedėjų rolę, iš arčiau pamatyti, kaip transliuojamos laidos, radijo reportažai, kaip atrodo tiesioginis eteris ir kiek daug žiūrovai nemato. Studijos realybėje atrodė daug mažesnės nei matomos per televizorių, ir tai nustebino studentus.

Vėliau teko lankytis radijo departamente. Radijo naujienų tarnybą sudaro: reporterių grupė, informacinių programų vedėjų grupė ir programų vedėjų grupė. Studentai apžiūrėjo tiek senąją radijo stotį, tiek naująsias – LRT Radijas, LRT Klasika ir LRT Opus. Šeštakursei Evelinai Raugaitei labiausiai patiko radijo naujienų tarnyba, sudomino diskusija apie tai, ar dažniausiai naudojami interneto portalai sumažina radijo naujienų sklaidos populiarumą tarp klausytojų. Ne mažiau ją nustebino ir televizijos naujienų tarnyba. Naujienų tarnybą sudaro sporto skyrius, informacinių programų grupė (eterio grupė ir eterio įvaizdžio grupė), taip pat yra tiesioginių transliacijų grupė ir operatorių grupė. Evelina pasakoja: „Pavyko sužinoti, ko nežinojau: kad naujienų tarnyboje budi žmogus, kuris seka turimas naujienas“. Studentė Laura Baškytė pabrėžia, kaip ją sužavėjo LRT darbuotojų profesionalumas ir operatyvumas.  

Penktakursė Dovilė Luomonienė mini tris įsimintiniausius dalykus: „Pirmasis, be abejonės, taip dažnai matoma „Panoramos“ studija. Ji yra bene moderniausia visose Baltijos šalyse. Be galo įdomu buvo iš arti pamatyti, kaip vyksta darbas „už kadro“ ir kokia atmosfera tvyro jau visų kasdien matomame „kadre“. Jaudulys apima vien stebint, kiek žmonės įdeda darbo, kad televizijos ekranus pasiektų kokybiškos žinios iš bene viso pasaulio. Taip pat labai malonus atsitiktinumas buvo trumpa pažintis su Rasa Tapiniene, kuri maloniai mus pakvietė į studiją ir sutiko nusifotografuoti. Ji iš tiesų paliko labai šiltą įspūdį. Tokia atmosfera tvyro visose LRT studijose, kambariuose ir mažiausiuose užkaboriuose. Visi sutikti žmonės mus sveikino su šypsena ir negailėjo savo laiko pasidalinti patirtimi. Jausmas buvo kaip svečiuose kažkieno šeimoje“. Šiltas neplanuotas susitikimas su žurnaliste Rasa Tapiniene įspūdį padarė ne tik visiems daugiau mažiau apie ją girdėjusiems lietuviams studentams, bet ir užsieniečiams, kurie (kaip Peace Esperance Mukanoheli iš Ruandos) net įsiminė jos pavardę.

Dovilė vardija toliau: „Antras dalykas – radijas. Tiksliau, visos trys LRT radijo laidų studijos – LRT Radijas, LRT Klasika ir LRT Opus. Kiekviena laida turi savo atskiras studijas, iš kurių bene labiausiai nustebino LRT Opus studija. Ji buvo vienintelė be langų, tačiau su be galo jaukia atmosfera ir stilizuotai apšviestomis sienomis. Tuo metu ten buvęs LRT Opus įkūrėjas ir direktorius Darius Užkuraitis teigė, kad būnant šioje studijoje laikas tarsi sustoja ir tu tiesiog pasineri į muziką. Būdamas toje studijoje, rodos, gali užmiršti, diena ar naktis yra už lango, ir visa savo esybe jausti alternatyviosios muzikos garsus, kuriuos transliuoja LRT Opus. Galiausiai trečiasis įsimintiniausias dalykas – senasis LRT įėjimas. Kodėl jis? Atsakymas paprastai nepaprastas – tas įėjimas yra mūsų Lietuvos istorijos dalis. Būtent per tas duris 1991 m. sausio 13 d. nuožmiai žengė Sovietų Sąjungos kariai, kurie siekė užimti tuometinį Radijo ir televizijos komiteto pastatą. Bene labiausiai įstrigęs vaizdas – likusios kulkų žymės ant lubų ir sienų. Galimybė dalele savęs prisiliesti prie tokios svarbios Lietuvos istorijos yra neįkainojama ir kartu kelianti šiurpą. Sunku suvokti, kad tuo metu, kai tavęs dar net nebuvo šiame pasaulyje, žmonės kovojo už tave, kovojo už tavo ateitį ir tavo laisvę. Tad pamačius tas kulkų žymes, tarsi Lietuvos randus, širdį užplūdo nepaprastas dėkingumas, kad aš turiu galimybę tai matyti tik kaip buvusių istorijos įvykių palikimą, o ne kaip savo gyvenimo prisiminimus“.

Penktakursė Ugnė Barauskaitė jai antrina: „Vienas įdomiausių ekskursijos akcentų buvo galimybė stebėti užkulisius. Galimybė savo akimis išvysti režisierius, prodiuserius, redaktorius, žurnalistus, post-produkcijos darbuotojus, dirbančius savo darbą ne už televizoriaus ekrano, praplėtė akiratį ir padėjo suprasti, koks didelis žmonių skaičius, koordinavimas ir tikslumas reikalingas, norint sklandžiai atlikti darbą. Taip pat labai sužavėjo technologiniai stebuklai, kurie yra naudojami filmavimams ir radijo laidų kūrimui, nes realus vaizdas buvo visai kitoks nei tas, kokį mačiau televizoriaus ekrane ar kokį aš įsivaizdavau“. Jai pritaria šeštakursė Vilma Bielskuvienė: „Labai patiko tiesioginio ryšio momentas, kai tu matai, kaip tiksi laikas, ir lygiai tuo metu matai, kaip žinias prie mikrofono pradeda skaityti žurnalistė, lygiai tas pats, kai matai iš užkulisių, kaip prasideda „Panorama“. Šiurpuliukas ir vaikiško smalsumo pripildyta vibracija. Matant tiesioginį eterį pajaučiama radijo ir televizijos gyvastis“.

Ieva Kipšaitė atkreipė dėmesį tiek į grupę lydėjusio M. Aušros pasakojimus apie vidinį įmonės gyvenimą bei LRT užkulisius, tiek apie žurnalistų drąsą Sausio 13-osios kontekste, apie žodžio laisvės ribojimą ir žmonių atsidavimą darbui. Studentus sudomino ir tai, kokia ateitis yra numatoma dabartiniam LRT pastatui. Pastatas, kuris yra vienas iš kultūros paveldo objektų, turėtų virsti muziejumi, televizijai persikrausčius į naująjį. Architektūrinis stilius, nišos, dekoracijos, kulkų paliestos sienos ir lubos, visa tai yra tapę istorija, kurią simbolizuoja šis pastatas. Kaip teigė Dovilė Luomonienė: „LRT koridoriuose tarsi persipina dvi Lietuvos – nuo okupuotos sovietinės priespaudos iki šių dienų pilnais laisvės plaučiais kvėpuojančios Lietuvos. Simboliška, nes televizija juk taip pat yra dviejų pasaulių samplaika: visų pirma to, kurį matome, o antra – to, kuris lieka už kadro“.

O kaipgi dėl žurnalistų darbo su viešųjų ryšių specialistais? Apie tai – Saulius Andrukonis: „Mindaugas Aušra supažindino mus su įvairiais darbuotojais ir atsakinėjo į mūsų klausimus. Nuo šiol žinau, kaip siekti to, kad mano sukurtas turinys būtų publikuojamas per LRT (jei kada nors tokį sukursiu, žinoma). Turbūt labiausiai man įstrigo momentas, kai turėjome galimybę trumpai pabendrauti su žmonėmis, kurie dirba LRT radijuje. Vienas garbaus amžiaus darbuotojas mums pasakojo apie interneto žalą ir aiškino, kad reikia klausytis radijo. Interneto atsisakyti tikrai neketinu, bet po eskursijos ketinu naudoti internetą tam, kad galėčiau dažniau vartoti LRT turinį“. Studentas Alihan Sevil iš Turkijos dėkojo už išskirtinę galimybę pirmąkart matyti televiziją gyvai: „Studijų vizito metu pamačiau, koks ir sunkus, ir smagus gali būti žurnalisto darbas ir apskritai darbas radijo ir / ar televizijos industrijoje. Pamatytos studijos ir naudojama įranga, jų pokytis per pastaruosius dešimtmečius buvo tarsi gyvas istorijos liudijimas. Taip pat turėjau galimybę sužinoti apie viešųjų ryšių specialisto ir žurnalisto dialogą skirtingose situacijose“. Šeštakursės Evelinos Raugaitės teigimu, apsilankymo televizijoje, radijuje ir naujienų tarnyboje metu buvo atsakyta į daugybę klausimų. Vėliau vykusio aptarimo su dėstytoja metu daugiausia buvo kalbama viešųjų ryšių klausimais. Iš aptarimo Evelinai labiausiai įsiminė tai, kad LRT dirba įvairių sričių specialistai, o dirbantys su viešaisiais ryšiais yra vieni stipriausių specialistų, kuriems tenka bendrauti su svarbiausiais ir žymiausiais mūsų šalies asmenimis formalioje ir neformalioje aplinkoje.

Dauguma studentų LRT lankėsi pirmąkart, kai kuriems tai apskritai pirmas vizitas tokio pobūdžio organizacijoje. Kitiems yra tekę lankytis televizijoje ir radijuje savo gimtosiose šalyse. Viena jų – Eugenie Cynthia Eyana Mouandjo iš Kamerūno. Ją sužavėjo mūsų nedidelės šalies nacionalinio transliuotojo modernumas ir 600 darbuotojų kolektyvas. Eugenie visą vizitą apibendrino taip: „Tai įvairialypė visuma, kuri sklandžiai dirba kartu, kiekvienas atlieka svarbią savo rolę tiek ekrane, tiek už jo, tiek tiesioginiame eteryje, tiek pasiruošimo jam etape. Jie sunkiai dirba, kad net ir skaitmeninėje eroje tradicinė žiniasklaida išliktų svarbi“. Studentų ir Komunikacijos instituto vardu dėkojame lektorei dr. Aurelijai Juodytei, kuri suorganizavo ir kuravo šį susitikimą su žurnalistu Mindaugu Aušra LRT.

Tekstą pagal studentų atsiliepimus parengė doc. dr. Gintarė Žemaitaitienė. Nuotraukos – ekskursijos dalyvių ir Aurelijos Juodytės.