Vyriausybės programoje didelis dėmesys skiriamas viešojo valdymo pertvarkai, peržiūrimos viešojo sektoriaus funkcijos, daug dėmesio skiriama agentūrizacijai, planuojamas viešojo valdymo įstatymas, siekiama reformuoti valstybės tarnybą. MRU Viešojo valdymo ir verslo fakulteto profesorius, studijų programos „Viešasis administravimas ir lyderystė“ vadovas Andrius Stasiukynas pastebi, kad viešajame sektoriuje išties vyksta intensyvūs pokyčiai, o valstybės tarnautojams jau dabar reikalingos ne tik žinios, bet ir įvairios kompetencijos.

Anot profesoriaus, 2020 metų duomenimis viešajame sektoriuje veikia 3895 įvairaus statuso organizacijų. Iš jų  apie 70 proc. biudžetinės įstaigos, apie 20 proc. -  viešosios, visos kitos – akcinės ar uždarosios akcinės bendrovės bei valstybės ir savivaldybių įmonės. „Visos šios įmonės turi prisitaikyti prie kintančios aplinkos ir įgyvendinti valstybės tikslus. Numatomos reformos, kurios turėtų padėti išgryninti funkcijas, atsisakyti perteklinių, bei suformuoti šiuolaikinę, skaidrią organizacinę struktūrą, atliepiančią „atvirosios valdžios“ principus“, - sako A. Stasiukynas.

Pašnekovas neabejoja, kad visas viešųjų paslaugų teikimo spektras bus dar labiau skaitmenizuojamas ir robotizuojamas. A. Stasiukynas sako, kad „atvirosios valdžios“ pagrindinės dedamosios – atskaitomybė, piliečių įtraukimas, skaidrumas – labai siejamos su skaitmenizavimo (arba „skaitmeninės valdžios“) galimybėmis. „Atvirieji duomenys, sumanios veiklos stebėsenos sistemos, nuotoliu organizuojamos viešosios konsultacijos tampa kiekvienos modernios vyriausybės prioritetu, o gebėjimai panaudoti informacinių technologijų įrankius viešojo administravimo veikloje – kasdienybe“, - sako MRU profesorius.

Anot A. Stasiukyno, net ir veiklose, kuriose tiesiogiai privalo dalyvauti žmogus, tarkim, švietimo, sveikatos, socialinės apsaugos, viešojo saugumo užtikrinimo srityse bus siekiama maksimaliai įdiegti technologinius sprendimus, palengvinti bei pagreitinti darbo efektyvumą, kiek įmanoma mažinti darbuotojo kontaktą su klientu ar kita tiksline auditorija.

Paprašytas įvardinti aktualiausias viešojo sektoriaus tendencijas MRU profesorius pirmiausia pabrėžia žmogiškųjų kompetencijų svarbą: „Pandemija pademonstravo ir priminė, koks svarbus valstybei sklandus viešojo sektoriaus funkcionavimas: sveikatos, švietimo, kitos valstybinės institucijos yra labai svarbios visos valstybės gyvenime. - sako A. Stasiukynas. – Prie nepaprastos situacijos turėjo prisitaikyti ne tik verslai, bet ir viešasis sektorius. Jei darbuotojai neturi gebėjimų operatyviai reaguoti ir valdyti krizines situacijas,  strategiškai mąstyti ir imtis lyderystės viešojo sektoriaus veiklos irgi „stringa“.

Tad, anot profesoriaus, pastaruoju metu pasaulyje daug dėmesio skiriama organizacijų atsparumo tematikai, darbuotojų gebėjimams prisitaikyti prie įvairių pokyčių: „Bet kurios organizacijos atsparumas ir gebėjimas prisitaikyti priklauso nuo gebėjimų sklandžiai ir efektyviai organizuoti darbo procesus, telkti komandas ir motyvuoti darbuotojus mokytis naujų įgūdžių ir keistis. Tai ypatingai svarbu viešajame sektoriuje, kur turi būti užtikrinamas svarbių valstybės funkcijų įgyvendinamos veiklos tęstinumas“, - pabrėžia A. Stasiukynas.

MRU profesorius atkreipia dėmesį, kad bet kokių organizacijų restruktūrizacijos, jungimai, nauji darbo principai ir metodai dirbantiesiems stresą bei pasipriešinimą pokyčiams. „Ne išimtis ir viešajame sektoriuje dirbantys žmonės, - sako A. Stasiukynas. - Vadinasi, ir viešojo administravimo studijų programose turėtų būti akcentuojami gebėjimai prisitaikyti prie pokyčių, imtis lyderystės juos valdant, veikti kintančios organizacinės struktūros sąlygomis, konstruktyviai bendradarbiauti su suinteresuotomis šalimis. Šiuolaikiniai valstybės tarnautojai turi gebėti telkti, imtis iniciatyvos suvaldant pokyčius, greitai orientuotis nuolat besikeičiančioje aplinkoje, nebijoti inovacijų, taikyti pažangiausius vadybos ir informacinių technologijų metodus.“, - sako MRU Viešojo valdymo ir verslo fakulteto profesorius A. Stasiukynas.