„Kibirkšties-MRU“ vadovas D.Virbickas: toks titulas džiaugsmo neteikia - MRU
Naujienos

20 kovo, 2020
„Kibirkšties-MRU“ vadovas D.Virbickas: toks titulas džiaugsmo neteikia

Vilniaus „Kibirkšties-MRU“ komandai šis sezonas lyg sūpynės. Sėkmingą žaidimą keitė pralaimėjimai, geras atkarpas – blogos, vyko trenerių pasikeitimas ir, galiausiai, Lietuvos čempionato titulas, kuris, tiesa, buvo laimėtas ne aikštėje, o ant popieriaus. Dėl koronaviruso šalies pirmenybės buvo stabdomos, o geriausią rezultatą turėjusi „Kibirkšties-MRU“ komanda pripažinta nugalėtoja. 

Vilniaus klubas Lietuvos čempionate buvo iškovojęs 11 pergalių, nepatyręs pralaimėjimų ir užtikrintai žygiavo pirmoje vietoje. Kiek sunkiau sekėsi kituose frontuose. Karalienės taurės finale Klaipėdoje vilnietės nusileido Kauno „Aisčių“ komandai. Joms buvo patirtas pralaimėjimas ir Baltijos lygos pusfinalyje, kur nebeatsigavusi „Kibirkšties-MRU“ komanda užėmė vos 4-ą vietą. Europos moterų krepšinio lygos Lietuvos klubas, B grupėje, pasiekė 2 pergales, patyrė 5 nesėkmes ir nepateko į atkrintamas kovas. Apie keisčiausią sezoną karjeroje, „Kibirkšties-MRU“ komandą, dublerių žaidimą aukščiausioje lygoje ir ateitį, bckibirkstis.lt interviu su ekipos vadovu Dainiumi Virbicku. 
 
Dainiau, nelauktai pasibaigė 2019-2020 metų sezonas. Kaip jį įvertintumėte?, – bckibirkstis.lt paklausė „Kibirkšties-MRU“ direktoriaus.
– Ko gero, vertinčiau patenkinamai. Sezono pradžioje lūkesčiai buvo didesni tiek Europos lygoje, tiek Baltijos čempionate, tiek Karalienės taurėje. Sakyčiau, labai keistas sezonas. Dešimtbalėje sistemoje galėčiau įverti šešiais ar septyniais. 
 
– Lietuvos čempionato nugalėtojų titulas iškovotas „ant popieriaus“. Ar jis teikia džiaugsmo? 
– Čempionių titulas neteikia džiaugsmo nei krepšininkėms, nei treneriams, nei man vadovui. Visi tai puikiai suprantame, daug maloniau ir daugiau emocijų, kai titulas iškovojamas aikštėje. 
 
– Kaip iki šiol akimirkos įvertintumėte pasirodymą Lietuvos čempionate? 
– 11 pergalių iš eilės yra labai geras rezultatas. Aš net neabejoju, kad būtume iškovoję aukso medalius ir aikštėje. Manau, tą patį galvojo ir Kauno komanda. Kitos ekipos irgi norėjo pateikti siurprizus. 
 
– Kodėl nepasisekė Karalienės taurės finale? 
– Sunku pasakyti kas nutiko. Komanda atrodė nepanaši į save, rungtyniavo gerokai žemiau savo galimybių. Jau du sezonus komandą persekioja kažkoks užkeikimas, ypač rungtynėse, kur viskas sprendžiasi viename susitikime. 
 
– Antrus metus iš eilės Karalienės titulas pareikalauja „trenerio galvos“. Bandymas išsaugoti sezoną? 
– Taip susiklostė aplinkybės, abiem atvejais, kai kas pasiteisino, kai kas ne. Nesinori ieškoti kaltų, tiesiog, reikia įvertinti situaciją, įsivertinti save. Tiek treneriai, tiek žaidėjos, tiek aš, turime pažiūrėti kas padarė ne viską ar priėmė blogus sprendimus. Dar negimė neklystantis žmogus. Koją mums kišo ir to pačio branduolio kelis metus nebūvimas. Komanda pasikeitė labai daug ir krepšininkėms tikrai reikėjo nemažai laiko suprasti viena kitą.
 
– Jeigu prisimintume Baltijos lygos pusfinalį. Kas lėmė pralaimėjimą ten? 
– Pusfinalyje komanda žaidė jau daug geriau nei Karalienės taurės finale. Šis pusfinalis mums buvo kaip finalas. Abi komandos buvo vertos pergalės, mes ją jau beveik turėjome rankose, tačiau viena taktinė klaida lėmė tai, kad rezultatas buvo išlygintas, o paskui vyko trys pratęsimai, kur sėkmė labiau lydėjo Kauno komandą. Dėl tos klaidos labai išgyveno treneris, bet sporte visko būna, o treneriui bus pamoka tobulėjimui. Rungtynėse dėl trečios vietos pristigo fizinių ir psichologinių jėgų. Prie nesėkmės prisidėjo ir latvių finalinio ketverto sudarytas grafikas, kuris buvo savų komandų naudai, teisėjavimas irgi neblizgėjo, ypač tada, kai įvyko rungtynių lūžis.
 
– Jeigu pakalbėtume pasirodymą Europos lygoje? 
– Mūsų pogrupis buvo stipresnis, tačiau pasirodymas buvo blankus. Turėjome traumų, ligų. Trūko ir dar vienos aukštos krepšininkėms, kad galėtume sėkmingai varžytis su galingomis ekipomis. 
 
– Šį sezoną aukščiausioje lygoje debiutavo ir „Kibirkšties-VKM“ komanda. Per 11 rungtynių pergalių nebuvo pasiekta. Kaip vertinate dublerių pasirodymą? 
– Vertinu tikrai gerai. Esu labai dėkingas jaunoms merginoms, kad jos nepabūgo rungtyniauti A divizione. Dėl to jos vertos daug pagyrimų ar net medalių už drąsą, kaip ir trenerė, kuri su jomis dirbo. Buvo tikrai sunku joms tiek psichologiškai, tiek fiziškai, bet tik taip gali tobulėti jaunimas, norintis siekti aukštesnės karjeros. 
 
– Kaip komanda progresavo? 
– Nelabai žinojome kaip viskas klostysis, kas laukia šios komandos čempionate. Pradžioje buvo labai sunku, bet visi specialistai atkreipė dėmesį, jaunos žaidėjos tobulėjo tiek individualiai, tiek komandiniame žaidime. Čia stebuklų nebūna, proceso nepaspartinsi, kad ir kaip labai norėtum – reikia daugiau laiko.
 
– Kas laukia „Kibirkšties“ komandų toliau? 
– Visi stebime situaciją pasaulyje ir Lietuvoje. Kol situacija neaiški, apie ateitį sunku kalbėti. Paskelbus apie čempionato nutraukimą, buvome susitikę su merginomis, pasikalbėjome, aptarėme situaciją. Visoms rekomenduojama sportuoti kiek įmanoma individualiai ir saugiai. Fizinio paruošimo treneris veda joms suplanuotas treniruotes internetu. 
 
– Ar bus lygos apdovanojimai? 
– Buvo planuojama lygos uždarymo šventė ir medalių įteikimai. Kaip bus dabar, ir jei bus, neaišku, reikia palaukti Lietuvos krepšinio federacijos sprendimo, kurį padiktuos viruso stabdymas.