Gerbiamas Rektoriau, vis dėl to siūlau pradėti ne nuo tų žadėtų „nepatogių“ klausimų. Praėjusią savaitę išplėstiniame rektorate paskelbėte apie Tarybos patvirtiną naująją universiteto strategiją. Kokie, jūsų nuomone, pagrindiniai šios strategijos akcentai?

Labai svarbu, kad ši strategija labai aiškiai pabrėžė mūsų socialinių mokslų universiteto profilį. Mes aiškiai įvardinome savo universiteto stipriąsias puses, unikalumą ir kuria kryptimi toliau eisime. Viešoje erdvėje mūsų universitetas dažnai pristatomas kaip beveidis, dubliuojantis kitų universitetų studijų, mokslo kryptis, bet esame vienintelis toks į Lietuvos viešąjį sektorių, valstybės tarnybą ir viešąjį saugumą orientuotas universitetas.
Niekas nepaneigs, kad nėra kitos aukštosios mokyklos, kuri ruoštų tokio aukšto lygio viešojo ir valstybinio sektoriaus specialistus, dalyvautų šios srities svarbiausiuose valstybės ir tarptautiniuose projektuose.

Bet ar tai nereiškia, kad kitų universitete vystomų studijų ir mokslo sričių bus tyliai atsisakyta...?

Tikrai ne. Tuo pačiu siekiame tapti studentų asmeninę sėkmę ir pilietiškumą laiduojančiu universitetu. O tam reikalingos ne tik teisės, administravimo, saugumo, kibernetinio saugumo ar kitų sričių profesinės žinios, bet ir visapusiškas išsilavinimas, kurį suteikia filosofijos, psichologijos, sociologijos, ekonomikos, finansų, komunikacijos kompetencijos. Todėl, pavyzdžiui, psichologijos studijų programų turime nedaug, bet jos yra aukščiausio lygio ir apima visas pakopas. Panašiai ir kitose kompetencijų srityse. Tokiu būdu galime išsaugoti ir vystyti universitetui būtiną dėstytojų potencialą.
Trečias dalykas, kurį norėčiau akcentuoti - tai moksliniai tyrimai ir tarptautiškumas. Kokybiškų studijų perspektyva mūsų universitete neatsiejama nuo mokslinių tyrimų, todėl būtina išlaikyti ir palaikyti visus universiteto mokslo branduolius, skatinti jų sinergiją, įtraukti mūsų mokslininkus į įvairius tarptautinius projektus.

Praėjusią savaitę MOSTA Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete pristatė tyrimą „Mokslo ir studijų institucijų potencialo analizė“, kuriame pateikta vizija dėl valstybinių universitetų ateities. Vėl atgijo kalbos, kad Lietuvai užtenka dviejų trijų universitetų, tarp kurių MRU nėra...

Noriu pabrėžti, kad mūsų universitetas palaiko aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo politiką, tačiau dažniausiai informacija apie universitetų tinklo optimizavimą pateikiama gana tiesmukiškai ir dramatiškai – formuojama nuomonė, kad, tarkim, priėmus sprendimą palikti du ar tris valstybinius universitetus likę bus tiesiog uždaryti, išbraukti iš Lietuvos akademinio žemėlapio, o juose dirbantys žmonės tiesiog atleisti. Nemanau, kad toks scenarijus įmanomas.
Visi sutinka, kad aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimas reikalingas, tačiau vis dar per daug klaustukų, koks ir kaip optimizavimo planas bus įgyvendinamas. Pirmiausia todėl, kad kol kas nėra pagrįstos valstybinės strategijos. Pasisakome už tokios strategijos sukūrimą ir siekiame jos rengime atsakingai dalyvauti. Tikiuosi, nauja politinė valdžia rinksis konstruktyvų reformų kelią.
O mūsų akademinei bendruomenei norėčiau pasiųsti aiškią žinią: šiandien mums svarbiausia nesiblaškyti, skirti dar didesnį dėmesį savo stipriųjų pusių, kurių tikrai nemažai turime, išryškinimui, ypatingai –susitelkti atnaujinant studijų programas ir surandant veiksmingų rinkodaros būdų jų pristatymui.
Labiausiai nuo mūsų pačių, visų ir kiekvieno, priklauso kokius rezultatus turėsime kitąmet. Neabejoju, kad mūsų akademinė bendruomenė yra stipri, pajėgi kurti savo ateitį ir nacionaliniame, ir tarptautiniame universitetų tinkle.

Bet MRU vykstančios struktūrinės pertvarkos bendruomenei ir toliau kelia nerimą, viešąją erdvę vis pasiekia informacija apie dar vieną „MRU krizę“, laukiama naujų...

Manau, kad pertvarkos vyksta visuose universitetuose – vienur jos galbūt ne tokios skausmingos, kitur nesulaukia tokio didelio rezonanso viešoje erdvėje. Bet kokioje organizacijoje, ar tai būtų verslo įmonė ar valstybinė institucija, pokyčiai sukelia didesnį ar mažesnį nerimą. Tačiau noriu pabrėžti, kad šie pertvarkymai buvo neišvengiami. Vienas iš pagrindinių mūsų uždavinių – subalansuoti biudžetą, užtikrinti sklandžią studijų ir mokslo veiklą, garantuoti studijuojantiems aukšto lygio studijas.
Todėl išlaidų mažinimas mažiausiai palietė dėstytojus, labiausiai – administraciją, savo indėlį į taupymą įnešė tiek rektorius, tiek kiti vadovai.
Be šių sprendimų, buvo priimti ir kiti, susiję su pajamų didinimu. Lapkričio mėnesį fakultetams planuojame pristatyti planą, kaip su papildomais finansinės apskaitos įrankiais, pritaikius lankstesnes paslaugų teikimo schemas būtų galima papildyti jau esančią finansinės kontrolės sistemą ir padidinti fakultetų motyvaciją ieškant naujų pajamų šaltinių. Stiprų mūsų akademinį potencialą siekiame motyvuoti ir dar efektyviau veikti mokymosi visą gyvenimą srityje.
Skatiname mūsų mokslininkus kuo aktyviau įsitraukti į projektinę veiklą – tam jie turi visas galimybes. Turime nemažai mokslininkų, dėstytojų, įvairių grandžių darbuotojų, kurie puikiai supranta, kad būtent jų idėjos ir iniciatyvos yra tai, ko šiandien mūsų universitetui labiausiai reikia.

Daugiausia priekaištų nuskambėjo dėl to, kad akademinė bendruomenė nėra iš anksto informuojama apie planuojamus vadovybės sprendimus, ypač nepopuliarius...

Išties daugiausia objektyvios kritikos iš darbuotojų sulaukėme dėl netinkamos vidinės komunikacijos – ši kritika vertinga. Kartu su Senato vadovais aptarėme, ką rimtai patobulinsime, kad komunikacija būtų kitokia. Gerai, kad žmonės netyli, atvirai reiškia savo nepasitenkinimą, tačiau konstruktyviai komunikuoti galima ir ne anonimiškai per žiniasklaidą, tarsi ji galėtų spręsti iškilusias problemas...
Nežinau, kodėl vis dar gajus mitas, kad už kritiką, pastabas universiteto vadovybė gali kažkaip nubausti. Tikrai, tai nėra mano kaip vadovo praktika. Skatinu atvirumą, o iškilusius klausimus ir problemas kviečiu aptarti su savo fakultetų, padalinių vadovais, o nesulaukus grįžtamojo ryšio drąsiai kreiptis ir į rektorių.

Dėkoju už pokalbį.