Iki šiol pagal 1993 metais priimtą šeimos planavimo įstatymą abortus Lenkijoje būdavo leidžiama atlikti tik keliais atvejais: jei dėl nėštumo kyla pavojus moters gyvybei arba sveikatai, esant didelei vaisiaus apsigimimo ar nepagydomos ligos tikimybei, įtariant nėštumą dėl nusikalstomos veikos. 

 

Daugiau nei 90 proc. visų Lenkijoje atliekamų abortų buvo atliekama dėl vaisiaus apsigimimo ar nepagydomos ligos. Tokių abortų buvo nedaug, nes net ir tokiais atvejais, abortus leidžiama atlikti tik ankstyvoje nėštumo stadijoje. Be to, neretai net ir tokiais atvejais gydytojai vilkindavo tyrimus, kol moterys prarasdavo visas teises į teisėtą abortą. 

Dėl to Lenkija buvo pripažinta kaip pažeidusi Europos Žmogaus Teisių Konvenciją. Diskusijos dėl abortų draudimo Lenkijoje vyksta jau daug metų. Nuo 2011 m., įstatymų projektai dėl abortų draudimo griežtinimo reguliariai patenka į Lenkijos Parlamentą. Kol kas visi įstatymų projektai šiuo klausimu būdavo atmetami. „Abortų korta“ buvo nekart ištraukiama, bandant pridengti kitus svarbius klausimus. 

 

Pavyzdžiui, šių metų balandį kai kurie politikai teigė, kad abortų draudimo klausimas vėl išvydo dienos šviesą, nes norėta nukreipti visuomenės dėmesį nuo „antikrizinio skydo“ nebuvimo paaiškėjus, jog nėra priemonių, pandemijos sukeltų pasekmių mažinimui arba jos neveiksmingos. 2016 m. politikas Pawelas Kukizas teigė, kad valdančios partijos (Teisė ir Teisingumas ir prieš tai valdžiusi Pilietinė Platforma) pradeda svarstyti kontraversiškus įstatymų projektus, pvz. dėl abortų draudimo, kai reikia pridengti korupcinius skandalus. Katalikiškoje Lenkijoje abortų klausimas kelia daug emocijų. Tačiau po paskutinio akibrokšto, nepaisydami epidemijos ir griežto draudimo būriuotis, žmonės išėjo į gatves protestuoti. 

 

Protestus paskatino Lenkijos Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo pripažinta, kad nėštumo nutraukimas dėl vaisiaus apsigimimo ar nepagydomos ligos prieštarauja Lenkijos Konstitucijai. Tai reiškia beveik visišką abortų uždraudimą. Šį sprendimą kritikuoja ne tik tarptautinė bendruomenė, bet ir žymūs Lenkijos žmonės. 

Kadenciją baigiantis ombudsmenas Adamas Bodnar teigia, kad buvo pažeista elementari socialinė komunikacija, atsisakyta pasverti vertybes ir priežastis, savavališkai visiems piliečiams ir pilietėms buvo primesta vienos iš ginčo šalių nuomonė. Žurnalistas apžvalgininkas Michałas Szułdrzyńskis pastebi, kad ilgainiui Konstitucinio Teismo nutarimas labiausiai pakenks gyvybės apsaugai Lenkijoje ir neigiamai atsilieps ir taip jau nusilpusiai Lenkijos Bažnyčiai.

 

Jau nekalbant apie pilietinio nerimo bangą. Nutarimas nebuvo priimtas vienbalsiai. Du Konstitucinio Teismo teisėjai pateikė atskirąsias nuomones. Profesorius Leonas Kieres savo atskirojoje nuomonėje pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas privalėjo šiuo atveju nutraukti bylą argumentuodamas faktu, kad Lenkijos Parlamentas jau seniai bando sugriežtinti abortų draudimą ir kol kas tos pastangos buvo nesėkmingos. 

 

Jis taip pat pažymėjo, kad dalis parlamentarų, kurie kreipėsi dėl įstatymo normų atitikimo Konstitucijai, dalyvavo svarstant abortų sugriežtinimus ir apie pusė jų balsavo „prieš“. Teisėjas taip pat pažymėjo, kad buvo ir kitų būdų sugriežtinti įstatymą, nedalyvaujant Konstituciniam Teismui, pavyzdžiui, įrašius Lenkijos Konstitucijoje, kad gyvybė saugoma nuo pat jos pradėjimo. Tam būtų užtekę 92 parlamentarų balsų, o į Teismą kreipėsi 118 parlamentarų. Leono Kieres nuomone, šiuo atveju Lenkijos Parlamentas pasinaudojo Konstituciniu Teismu. Valdantieji įtvirtino savo kontraversiškus sprendimus, tuo pačiu permesdami Lenkijos Konstituciniam Teismui atsakomybę, o tokiu atveju galima kalbėti netgi apie teisės apėjimą arba piktnaudžiavimu teise. 

 

Galiausiai teisėjas pažymi, kad anksčiau įstatymų leidėjo nenoras ar negalėjimas priimti vieno ar kito įstatymo tapdavo priežastimi nutraukti bylą Konstituciniame Teisme ir tuo pačiu atsisakyti perimti įstatymų leidėjo pareigą. Lenkijos Konstitucinio Teismo sprendimas yra labai svarbus. Pirma, jis užkirs kelią būsimiems liberalesnėms įstatyminėms iniciatyvoms, kadangi visuomet kils klausimas dėl jų konstitucingumo. Antra, šis nutarimas turi tiesioginį poveikį baudžiamajai teisei, nes abortai dėl vaisiaus apsigimimo taps nelegalūs ir tuo pačiu užtrauks baudžiamąją atsakomybę tokį abortą nusprendusioms pasidaryti moterims. 

 

Lenkijos Konstitucinis Teismas turėjo galimybę nutarimo įsigaliojimą atidėti 18 mėnesių, bet to nepadarė, o tai reiškia, kad jis įsigalios, nutarimą paskelbus oficialiajame žurnale (Dziennik Ustaw). Jau atsiranda kritikų, siūlančių šio nutarimo kol kas neskelbti. Helsinkio žmogaus teisių fondas skelbia, kad šis nutarimas turėtų būti tiesiog ignoruojamas, nes Konstitucinio Teismo sudėtis neteisėta. Tai, kad Lenkijoje grubiai pažeistas teisinės valstybės principas, skiriant valdantiesiems ištikimus teisėjus, jau yra pripažinęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Lenkijos Konstitucinis Teismas jau seniai nebegali nepriklausomai sergėti Lenkijos Konstitucijos, bet dabar akivaizdu, kad jam skirtas nacionalizmo dvasios sergėtojo vaidmuo. 

 

Nacionalizmas įsivaizduojamai saugojamas moterų teisių sąskaita. Moterims, į kurių žmogaus teises buvo nusispjauta, telieka vienintelė galimybė - ieškoti pagalbos svetur. Ne visos gali sau tą leisti, taigi neišvengiamai išaugs nesaugių abortų skaičius. O tos, kurios gali sau leisti važiuoti į užsienį, susiduria su dilema, ar verta gyventi valstybėje, kuri nevertina moterų teisių. Eidamos į gatves protestuoti ir sakydamas „taip“ jos kovoja ne tik už savo ir savo dukrų teises, bet demokratijos išlikimą Lenkijoje.