Šiuolaikinės technologijos ir socialinės medijos mums suteikė neribotas galimybes ir asmeninę saviraiškos laivę. Tokius lozungus tikrai esame girdėję ne kartą, tačiau neretai spaudoje ir viešoje erdvėje girdime apie vis dažnėjančius atvejus, kuomet asmeniniai duomenys yra nutekami, o turinys plagijuojamas, be jokios atsakomybės ir siekiant teisingumo sunku įrodyti tikrąjį padarytos žalos mastą. Ši problema tapo itin aktualia, kai dėl visuotinio karantino visas mūsų asmeninis gyvenimas ir darbinė veikla persikėlė į interneto erdvę, socialines platformas bei medijas. Tad kaip vertėtų elgtis socialinėse medijose, kad turėtumėte daugiau naudos, o ne žalos? Kodėl verta daugiau sužinoti ir tyrinėti jų galimybes pasakoja Mykolo Romerio universiteto Humanitarinių mokslų instituto profesorė dr. Giedrė Valūnaitė Oleškevičienė, mokslininkė, socialines medijas tyrinėjanti daugiau nei 15 metų. Vienas iš naujausių tyrimų yra susijęs su socialinių medijų panaudojimu universitetinėse studijose.

Kas tos socialinės medijos ir ką svarbu žinoti?

Anot MRU profesorės Giedrės Valūnaitės Oleškevičienės, kalbant apie socialines medijas, reiktų paminėti pagrindines jų formas, tokias kaip wiki, blog (dienoraščiai), socialiniai tinklai, tinklalaidės ir interaktyvios informacijos transliavimo formos. Žvelgiant plačiau, socialinės medijos yra grupė interneto pagrindu sukurtų programinių sprendimų, pagrįstų saityno technologijomis, leidžiančių bet kokias veiklas apimančias dalijimąsi turiniu, tarpusavio interakciją ir bent minimalų turinio kūrimą ar modifikavimą. O kodėl gi jas reiktų tirti?

„Tikriausiai todėl, kad egzistuoja įvairialypiai diskursai, susiję su socialinių medijų naudojimu taip pat ir universitetinėse studijose, kurie dažnai yra prieštaringi: pradedama absoliučiai entuziastingais  ir baigiama  labiausiai kritiškais, pateikiančiais socialines medijas kaip grėsmingas ir ardančias technologijas“, – sako G. Valūnaitė Oleškevičienė. Tačiau, pasak mokslininkės, socialinės medijos neišvengiamai skverbiasi į visas gyvenimo ir švietimo sritis, todėl edukacinio socialinių medijų naudojmo moksliniai tyrimai gali padėti prisijaukinti socialines medijas.

Ar socialinės medijos pakeis mums įprastą bendravimą ir studijų procesą?

Kalbant apie pasaulines tendencijas, šiuo metu technologijomis grįsto mokymo(si) tyrimų reikšmė tik didėja, nes atsiranda vis daugiau virtualios realybės ir dirbtinio intelekto sprendimų, papildančių ar net pakeičiančių mums įprastus bendravimo būdus. Ne išimtis ir dėstytojo bei studentų bendravimo ypatumai, naudojant socialines medijas, kurios tampa puikia terpe kūrybiškumo raiškai, kur visa ko centre išlieka žmogus. Tačiau mokslininkė pabrėžia, kad yra ir minusų. „Dėstytojai, dalyvavę tyrime, atskleidė, jog jie patiria stresą, įsisavindami socialines medijas ir traktuoja tai kaip papildomą darbo krūvį, kur papildomai skiria laiką, bendraudami su studentais socialinių medijų terpėje ir atsakinėdami į studentų klausimų laviną. Tai rodo, kad socialinių medijų naudojimas universitetinėse studijose reikalauja naujo požiūrio į dėstytojų darbo krūvio reguliavimą. Taigi visi šie iššūkiai kelia rimtus vadybinius klausimus, kaip valdyti pakitusias darbo vietas humanišku būdu, nepaliekant vien dėstytojams patiems ieškoti išeičių“, – pastebi G. Valūnaitė Oleškevičienė. 

Vis dėlto nepaisant visų kylančių iššūkių socialinės medijos yra įrankis pedagogo ir studentų rankose, todėl tinkamai naudojamas gali padėti ir padeda, kai tenka mokytis nuotoliniu būdu. Socialinės medijos daro įtaką ne tik renkantis universitetą studijoms, bet gali padėti surasti tinkamas paslaugas, sugrįžti pas senus draugus, ar pasijuokti iš gerų pokštų. Deja, taip pat socialinės medijos gali būti naudojamos skleisti dezinformaciją, bauginti žmones. „Tyrimas parodė, kad kiekvienam – jaunam ar senam – nardant socialinių medijų jūroje labai reikalingas kritinis mąstymas – gebėjimas vertinti ir atsirinkti informaciją. Taip pat reiktų nepamiršti asmeninio įvaizdžio kuriamo socialinėse medijose. Įvaizdžio kūrimui labai padeda tinkama vaizdinė medžiaga ir kalba. Tyrimo dalyviai mini, kad socialinėse medijose jie gali pažinti ir iki šiol nepažintas net esamų draugų savybes pagal tai kokią muziką ar vaizdinę mežiagą jie talpina, taip pat atkreipia dėmesį kaip žmogus valdo kalbą rašydamas socialinėse medijose“, – įžvalgomis dalinasi mokslininkė.