Socialiniai tinklai keičia ne tik mūsų bendravimo įpročius, bet ir patį mąstymo būdą. Ar tikrai mes patys pasirenkame, ką matome savo naujienų sraute, ar šį sprendimą priima už mus nematomai veikiantys algoritmai? Kaip jie formuoja mūsų pasaulėžiūrą, emocijas, politines pažiūras ir net gyvenimo būdą? Šie klausimai tampa vis aktualesni, kai socialinių tinklų įtaka peržengia virtualią erdvę ir ima tiesiogiai veikti realaus pasaulio procesus.
Apie tai, kaip algoritmai formuoja mūsų pasaulėžiūrą, diskutuojama naujausiame Mykolo Romerio universiteto (MRU) ir portalo 15min tinklalaidės „Kas bus rytoj?“ epizode. MRU Komunikacijos instituto direktorius prof. dr. Marius Kalinauskas, komunikacijos ekspertė Gintarė Gulevičiūtė ir politologė Rima Urbonaitė kartu su žurnalistu Gintaru Gimžausku nagrinėja, kaip algoritmai veikia mūsų elgseną ir kokias pasekmes tai gali turėti demokratiniams procesams.
Socialinių tinklų algoritmai nėra neutralūs – jie sukurti taip, kad kuo ilgiau išlaikytų vartotoją platformoje. Tai reiškia, kad jie nuolat analizuoja mūsų veiksmus: ką skaitome, ką „laikiname“, su kuo bendraujame, o tada pateikia būtent tokį turinį, kuris greičiausiai mus įtrauks. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo patogu, tačiau ilgainiui gali vesti į informacinius burbulus, kuriuose girdime tik mums patinkančias nuomones, matome tik mūsų įsitikinimus atitinkančius faktus ir net nepastebime, kaip mūsų požiūris tampa vis labiau vienpusiškas.
Tačiau algoritmų įtaka tuo nesibaigia. Jie ne tik lemia, ką matome, bet ir kaip jaučiamės. Tyrimai rodo, kad socialiniai tinklai gali skatinti nerimą, lyginimosi su kitais jausmą ir net polinkį į depresiją. Ypač tai pastebima tarp jaunimo, kurių tapatybė dar tik formuojasi. Socialinių tinklų kuriama iliuzija apie tobulą gyvenimą, filtruotas realybės vaizdas ir nuolatinis siekis patikti kitiems gali turėti rimtų psichologinių pasekmių.
Kita, ne mažiau svarbi socialinių tinklų algoritmų pusė – politinė įtaka. Pastaraisiais metais vis daugiau kalbama apie tai, kaip jie naudojami politinėse kampanijose, kaip jų pagalba formuojama viešoji nuomonė ir netgi kaip priešiškos šalys išnaudoja juos siekdamos skaldyti visuomenę. Dirbtinio intelekto valdomi botai ir algoritmų kurstomas emocingas turinys tampa puikia terpe manipuliacijoms, kurias dažnai pastebime tik tada, kai jau būna per vėlu.
Ar galima tai sustabdyti? Kai kurios šalys jau imasi priemonių – kalbama apie algoritmų skaidrumą, socialinių tinklų reguliavimą, net jų ribojimą. Tačiau realybė sudėtingesnė – patys vartotojai taip pat turi išmokti kritiškai vertinti tai, ką mato internete, atpažinti manipuliacijas ir nepasiduoti algoritmų kuriamai iliuzijai.
Apie tai ir dar daugiau – laidoje „Kas bus rytoj?“, kurioje ekspertai nagrinėja socialinių tinklų poveikį mūsų gyvenimui.