Mykolo Romerio universiteto Komunikacijos ir kūrybinių technologijų studijų programos magistrantė Karolina Urbonaitė 2023 metus leidžia Jungtinėse Amerikos Valstijose. Apie tai, kodėl ji nusprendė studijas laikinai iškeisti į profesinę praktiką Silicio slėnyje, kaip vyko atranka bei su kokiais iššūkiais ji susiduria, – šiame interviu.

Karolina, papasakok plačiau, kaip nutiko, kad po metų magistrantūros studijų komunikacijos kryptyje tu dabar esi...  

Esu JAV ir atlieku profesinę praktiką Silicio slėnyje įsikūrusiame viename didžiausių rizikos kapitalo fondų ir inovacijų platformų pasaulyje! Mykolo Romerio universitete mokausi Komunikacijos ir kūrybinių technologijų magistrantūros studijų programoje. Ilgą laiką dirbau kaip komunikacijos specialistė, o prieš išvykdama čia buvau tarptautinių programų vadove Inovacijų agentūroje. MRU elektroniniame pašte pamačiusi pasiūlymą pretenduoti į Baltijos-Amerikos laisvės fondo (angl. Baltic-American Freedom Foundation – BAFF) stipendiją, negalėjau juo nepasinaudoti. Ši galimybė pasitaikė puikiu gyvenimo periodu, kai Lietuvoje manęs niekas nelaikė – nei šeima, nei vaikai, nei kokie kiti įsipareigojimai.

Kas tai per fondas ir kaip perėjai atranką?

Į JAV išvykau pasinaudojusi profesinės praktikos galimybe, kurią suteikia Baltijos-Amerikos laisvės fondas. Ši programa suteikia galimybes Baltijos šalių studentams pasisemti neįkainojamos patirties ir atlikti profesinę praktiką pasirinktoje JAV įmonėje.

BAFF programa yra labai konkurencinga ir atrenkami tik tie studentai, kurie nestokoja motyvacijos, turi aiškius karjeros tikslus. Atranka trunka kelis mėnesius – pirmiausia turi pateikti pagrindinius dokumentus ir rekomendacijas iš darbovietės bei universiteto. Atrinktus studentus pakviečia į motyvacinį pokalbį, o po jo atrenka galutinį sąrašą. Noriu pastebėti, kad pirmiausia atranka vyksta į pačią programą, o vėliau, jau į ją patekus, dirbant kartu su programos darbuotojais, yra atrenkama ir stažuotės vieta. Atranka į pasirinktas įmones vyksta skirtingai, priklausomai nuo pačios įmonės.

Žinau, kad kai kuriems praktikos vietą pasiūlė jau pirmojo skambučio metu, mano atranka užtruko kiek ilgiau – dalyvavau pirmajame pokalbyje, vėliau turėjau atlikti kelias užduotis, po jų buvo dar vienas pokalbis ir galiausiai sužinojau, kad mano pasirinkta įmonė mane priėmė. Svarbu pastebėti ir tai, kad pretenduodamas į konkrečią vietą tu konkuruoji ir su JAV studentais, tad kuo geresnė įmonė, tuo atranka yra sudėtingesnė. Mano pasirinkta įmonė yra vienas didžiausių rizikos kapitalo fondų ir inovacijų platformų pasaulyje – „Plug and Play Tech Center“, tad ir atranka užtruko ilgiau.

Kokias užduotis atlieki šios profesinės praktikos metu ir kokie tavo įspūdžiai?

Iš pradžių truputį baiminausi šios praktikos, kadangi mano specialybė yra komunikacija. Su finansais, kas įprastai svarbu rizikos kapitalo fonduose, neturiu nieko bendra. Tačiau vos čia atvykusi supratau, kad svarbiausia ne tik tavo turima darbo ar išsilavinimo patirtis, bet ir asmeninės savybės bei patirtis konkrečioje srityje.

Tad patirtis komunikacijoje man čia labai pravertė: savo praktikoje turiu bendrauti su startuoliais, suprasti, koks jų produktas ir technologijos, bei įžvelgti jų turimą potencialą. Taip pat bendrauti su didžiausiomis pasaulio korporacijomis (tokiomis kaip „Nike“, „McDonald’s“, „Colgate“) bei padėti joms atrasti startuolius, kurie savo inovacijomis galėtų  išspręsti kylančius iššūkius. Taip pat itin svarbu megzti ryšius su kitais investuotojais, tad komunikacijos patirtis čia yra itin svarbi.

Mano praktikoje man itin patinka tai, kad čia į tave nežiūri kaip į praktikantą, esi toks pat darbuotojas kaip ir visi. Tai reiškia, kad gauni tokias pačias užduotis ir atsakomybes, gali augti profesinėje sferoje. Pavyzdžiui, jau trečią praktikos savaitę teisėjavau startuolių pitch’ų konkurse. Labai smagu, kad greitai pavyko įsilieti į kolektyvą. „Plug and Play Tech Center“ iš viso dirba daugiau nei 650 darbuotojų visame pasaulyje, mano komandoje – daugiau nei 130 investuotojų. Džiugu, kad darbuotojai taip pat nelieka nepastebėti – trečią mėnesį būdama čia sulaukiau malonaus įvertinimo ir buvau išrinkta mėnesio darbuotoja.

Ar ši tavo veikla ateityje bus kuo nors naudinga tavo tolesnei karjerai Lietuvoje?

Kadangi mano laikas čia ribotas, stengiuosi ne tik kuo daugiau keliauti ir pamatyti (kol kas aplankiau Los Andželą, Naująjį Orleaną, Arkanzasą, Majamį), bet ir garsinti Lietuvos vardą bei padėti Lietuvos startuoliams – aktyviai bendradarbiauju su įvairiomis institucijomis bei komercijos atašė JAV, taip pat su Lietuvos startuoliais, siekiančiais įsitvirtinti Amerikos rinkoje. Esu įsitikinusi, kad ši patirtis bus neįkainojama ir naudinga grįžus į Lietuvą.

Kas man skamba neįtikėtinai – Lietuva turi tris vienaragius, o štai „Plug and Play Tech Center“ turi net 31 vienaragį. Manau, negalėjau rasti geresnės įmonės, kuri geriau padėtų suprasti JAV rinką, o, kaip žinia, Silicio slėnis yra pagrindinė vieta, auginanti geriausius startuolius pasaulyje. Kol kas esu pirmoji ir vienintelė lietuvė šioje įmonėje, bet tikiu, kad po manęs čia atvyks ir daugiau mūsų šalies studentų.

Ar visa ši patirtis – vien sklandus, rožinis gyvenimo etapas, ar teko susidurti su kokiais nors iššūkiais? Kokių kuriozinių situacijų patyrei?

Nors viskas skamba puikiai, vis dėlto atvykusi čia susidūriau su keliais sunkumais. Visų pirma,  esi visiškai vienas naujame žemyne, kur viskas yra kitaip, nei esi įpratęs. Esu labai komunikabilus žmogus, tad iš pradžių labiausiai trūko šeimos ir draugų. Jų trūksta ir dabar.

Atvykdamas gyventi į kitą šalį turi suprasti, kad kiek užtruks, kol atsiras naujas draugų ratas, o artimųjų visuomet trūks. Reikia laiko priprasti prie visiškai naujos aplinkos, skirtingų įpročių. Žinoma, viskas labai priklauso nuo valstijos, kurioje gyveni.

Pavyzdžiui, Kalifornija – automobilių valstija. Čia daug dažniau išvysi Teslą nei pasivaikščioti išėjusį žmogų. Esu aplankiusi nemažai JAV miestų, bet San Fransiskas – vienas labiausiai patikusių. Kai pirmą kartą nuvykau į San Fransiską, žemėlapyje įsivedžiau „Golden Gate Bridge“ ir nuo traukinių stoties tiesiog ėjau link tilto, grožėdamasi miestu. Užtrukau kelias valandas. Kai apie tai papasakojau darbe, visi negalėjo atsistebėti, kad tiek daug ėjau, kadangi čia tai neįprasta.

Bet, žinoma, Kalifornija yra nuostabi savo gamta, gražių nacionalinių parkų gausa, tad teigti, kad vietiniai vaikščioti nemėgsta, būtų neteisinga. Bet dažniausiai jie nuvažiuoja kažkur, kur galėtų pasivaikščioti.

Kodėl rekomenduotum ir kitiems pasinaudoti BAFF fondo teikiamomis galimybėmis?

Apibendrindama savo kol kas penkių mėnesių patirtį, galiu teigti, kad labai džiaugiuosi ir vertinu šią nuostabią galimybę pažinti ne tik kitą kultūrą, kitą rinką, bet ir pačią save. Kiekvienas iššūkis, su kuriuo tenka čia susidurti, augina mane tiek profesine, tiek asmenine prasme, ir niekur kitur savęs šiuo metu neįsivaizduoju.

Su Karolina Urbonaite kalbėjosi doc. dr. Gintarė Žemaitaitienė.