Kaip žmogus išgyvena ilgų konfliktiškų skyrybų procesą? Disertacijų gynimai - MRU
Naujienos

8 kovo, 2024
Kaip žmogus išgyvena ilgų konfliktiškų skyrybų procesą? Disertacijų gynimai
Disertacijos gynimas | PhD
Žmogaus ir visuomenės studijų fakultetas
Doktorantūra

„Šeima ir draugai: stiprybės pamatas ar netikrumo šaltinis skyrybų proceso metu?“, – tai vienas iš klausimų, kurį užduoda doktorantė Lina Butkutė, šiandien gintoje psichologijos mokslo daktaro disertacijoje.

Sutuoktinių skyrybos šiandien jau nieko nebestebina. Ar esame svarstę apie artimą žmogų, teiravęsi,  kaip jis jaučiasi po išsiskyrimo su antrąja puse? Tačiau ne tik visuomenė, specialistai, bet ir patys mokslininkai, dar vis mažai žino apie žmonių psichologinius ir emocinius išgyvenimus konfliktų persmelktose skyrybose. Štai kodėl L. Butkutės tyrimas, nagrinėjantis besiskiriančių asmenų psichologinius pokyčius, yra ypač aktualus šiandieninėje visuomenėje, kur besiskiriančiųjų konfliktai tapo dažnu reiškiniu viešoje erdvėje. Tyrimai parodo, jog retai gilinamasi į konkrečią situaciją. Dažnai skyrybų procesas pristatomas vien tik iš šališkos, vieną konflikto pusę ginančios pozicijos.

Nors skyrybų procesas suvokiamas, kaip žmogaus sąmonę žalojantis gyvenimo įvykis, tačiau Linos Butkutės tyrimas parodo kitą, mažiau žalingą skyrybų proceso pusę. Disertacijoje rašoma apie tai, jog nemažai išsiskyrusių asmenų patiria teigiamų pokyčių, įskaitant aiškesnę savasties sampratą, didesnį atvirumą, sąmoningumą ir asmeninį augimą. Pasirodo, laikinas savasties praradimas skyrybų metu turėtų būti traktuojamas, kaip proceso dalis, kuri veda link galutinio skyrybų tikslo – vidinės pusiausvyros (at)kūrimo.

Disertacijos autorė teigia, jog kelionė skyrybų procese taip pat apima saviugdos procesą, nukreiptą į praeities analizę. Asmenys permąsto iki šiol pasiektą savęs pažinimą, tapusį vilties ir stiprybės šaltiniu. Galiausiai, toks sugrįžimas į save padeda patirti gilų išlaisvinimo iš savęs pojūtį.

Remdamasi tyrimo išvadomis, autorė pateikia praktines rekomendacijas ne tik specialistams, susipažinusiems su konfliktiškų skyrybų atvejais, bet ir visoms besiskiriančioms poroms. Tyrimo autorė skatina skaitytojus suvokti, jog konfliktiškos skyrybos yra įvairiapusis ir besikeičiantis reiškinys. Autorė taip pat siūlo keletą strategijų: apsaugines, spekuliatyvines ar apmąstymo – kur skyrybas išgyvenantys asmenys siekia atkurti vidinę pusiausvyrą.

Linos Butkutės psichologijos mokslo krypties daktaro disertacijos „Grindžiamoji įtempto liminalumo teorija: besiskiriančiųjų savasties virsmas besitęsiančių konfliktiškų skyrybų metu“ gynimas vyko šiandien, MRU universitete. Disertacijos vadovai prof. dr. Jolanta Sondaitė (Mykolo Romerio universitetas) ir prof. dr. Dimitri Mortelmans (Antverpeno universitetas).