Ar kada susimąstėte, kad jūsų darbo aplinka gali tiesiogiai veikti ne tik savijautą, bet ir sveikatą? Būtent ši mintis tapo ašimi mokslinėje konferencijoje, kurią kovo pabaigoje surengė Mykolo Romerio universitetas (MRU) kartu su Vilniaus miesto savivaldybe.

Renginys – „Daugiadisciplinis požiūris į žmogaus sveikatą ir gerovę darbe: medicinos ir socialinių mokslų perspektyva“ – buvo inicijuotas MRU Mokslo ir inovacijų centro Socialinės įtraukties ir lyderystės tyrimų laboratorijos vadovės prof. dr. Agotos Giedrės Raišienės. Jame dalyvavo socialinių ir medicinos mokslų ekspertai, pasidaliję įžvalgomis apie tai, kaip darbo aplinka ir įvairūs aplinkos veiksniai daro įtaką skirtingų žmonių grupių fizinei, psichologinei ir emocinei sveikatai.

Išskirtiniai  svečiai – apie įtraukią architektūrą

Konferencijos išvakarėse MRU lankėsi du išskirtiniai lektoriai – universalaus dizaino ekspertas, architektas Hanselis Baumanas iš JAV ir Karališkojo britų architektūros instituto narė, architektė Sumita Singha iš Jungtinės Karalystės.

Svečiai ne tik skaitė viešas paskaitas universitete, bet ir susitiko su MRU rektore prof. dr. Inga Žalėniene, kuri jiems pristatė universiteto istoriją ir veiklą. Rektorė pasidžiaugė, kad MRU – jauniausia valstybinė aukštojo mokslo įstaiga Lietuvoje – šiemet mini 35 metų jubiliejų, sutampantį su atkurtos Lietuvos nepriklausomybės sukaktimi.

Šiandien MRU yra didžiausias Lietuvoje specializuotas socialinių ir humanitarinių mokslų universitetas, veikiantis trijuose šalies regionuose. Universitetas nuosekliai siekia socialinės įtraukties – čia mokosi įvairių poreikių turintys studentai, taip pat ir užsieniečiai, atvykstantys per „Erasmus“ mainų programą. Prieš penkerius metus MRU pradėjo darnios plėtros strategiją, kuri pabrėžia visiems prieinamą ir įtraukią mokymosi aplinką.

Susitikime su tarptautiniais ekspertais prof. dr. Inga Žalėnienė aptarė universalaus dizaino principų svarbą planuojamai MRU erdvių reorganizacijai – kad universitetas taptų dar labiau įtraukus ir tvarus.

Architektūra, kuri keičia gyvenimus

Hanselis Baumanas yra plačiai žinomas dėl savo inovatyvių projektų, ypač Gallaudet universitete (JAV) – vieninteliame pasaulyje universitete, skirtame klausos negalią turintiems studentams. H.Baiman pabrėžė, kad aplinka gali lemti mokymosi efektyvumą, bendravimo įpročius ir savijautą. Jis sukūrė „DeafSpace“ koncepciją, paremtą vizualiniu ryšiu ir akustikos sprendimais, kurie leidžia kurtiesiems ir neprigirdintiesiems bendrauti efektyviau ir jaustis patogiau.

Tuo tarpu Sumita Singha, apdovanota Karališkojo britų architektų instituto (RIBA) už indėlį į architektūrą, akcentavo, kad dizainas turi būti ne tik estetiškas, bet ir socialiai atsakingas. Ji yra kelių knygų apie architektūrą ir aplinkosaugą autorė, tarp jų – „Architecture For Rapid Change and Scarce Resources“, kurioje nagrinėjama, kaip architektūra gali prisidėti prie globalių problemų sprendimo. Jos nuomone, tvarių ir įtraukių erdvių kūrimas prasideda jau projektavimo etape – būtina įvertinti visų žmonių grupių poreikius.

Ekspertų įžvalgos apie sveikatą ir gerovę darbe

Konferencija sulaukė gausaus susidomėjimo – 177 klausytojai jungėsi nuotoliu, o 50 dalyvių (nuo studentų iki įvairių profesijų atstovų) dalyvavo gyvai. Pranešimai buvo skaitomi anglų kalba ir verčiami į lietuvių, taip pat užtikrintas vertimas į gestų kalbą – siekiant informacijos prieinamumo kiek įmanoma platesnei auditorijai.

Ekspertai analizavo temas nuo psichinės ir fizinės darbuotojų sveikatos iki socialinių globos bei paliatyviosios slaugos paslaugų, aktualių tiek patiems darbuotojams, tiek jų artimiesiems.

Konferencijos pranešimai:

Sumita Singha (Jungtinė Karalystė) pristatė biofilinės architektūros idėją – kaip žaliosios erdvės daro įtaką mūsų fizinei ir psichinei būklei.

Hanselis Baumanas (JAV) pasidalijo patirtimi apie universalaus dizaino sprendimus, kurie ne tik pagerina negalią ar tam tikrų poreikių turinčių žmonių gyvenimo kokybę, bet ir skatina bendruomeniškumą.

Prof. dr. Dag Jacobsen (Norvegija) atskleidė intriguojančias detektyvines medicinos istorijas – kaip nuodai kartais išduoda nusikaltėlius. Pranešimas papildė biofilijos principais susidomėjusiųjų žinias apie saugius ir nesaugius augalus namų aplinkoje.

Dr. Tadas Žuromskis (Karališkoji Darvino ligoninė, Australija) papasakojo apie migreninius galvos skausmus, jų priežastis ir įveikos priemones – kartais galvą skauda nuo vaistų, skirtų gydyti skausmą!

Ana Staševičienė (Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie SADM) -  atskleidė universalaus dizaino principų taikymo darbo aplinkoje poveikį darbuotojų psichologiniam atsparumui ir profesinio perdegimo prevencijai.

Prof. dr. Agota Giedrė Raišienė (MRU) analizavo hibridinio darbo ir perdegimo požymių sąryšius – pasirodo, būtent hibridinis darbo modelis įgalina organizacijas darbuotojus apsaugoti nuo padidintos perdegimo rizikos, o darbas vien tik biure arba nuotoliu – riziką didina.

Prof. dr. Aistė Dromantaitė (MRU) įtaigiai pristatė ribų svarbą asmeniniame ir profesiniame gyvenime, palygindama jas su namais, visur atidarytais langais – kartais būtina užverti kelis, kad apsisaugotume nuo išorinio chaoso.

Ramunė Skerstenienė (Vilniaus šv. Kristoforo progimnazija ir MRU) kalbėjo apie darbuotojų reikšmijautos vaidmenį asmeniui ir organizacijai. Šis pranešimas sulaukė išskirtinio dėmesio iš medikų bendruomenės: ir pranešėjų, ir konferencijos klausytojų.

Dr. Jolita Gečienė (MRU) nagrinėjo senėjančios visuomenės iššūkius ir mitus apie socialinės globos paslaugas – vyresnio amžiaus žmonės šiuolaikinėse globos įstaigose Lietuvoje gali tikėtis pilnaverčio ir pagal galimybes savarankiško gyvenimo.

Simona Stech (Medicinos diagnostikos ir gydymo centras, klinika Hila) pristatė naujausias lazerinės regos korekcijos technologijas ir operacijos pagalba pasiekiamą poveikį paciento gyvenimo kokybei – operacija trunka vos keletą minučių, o atgavus normalų regėjimą kasdienės galimybės atsiveria plačiai.

Dr. Leonidas Gatijatullinas (Nacionalinis vėžio centras) pasidalijo įžvalgomis apie onkologinės pagalbos iššūkius – kaip multidisciplininis požiūris gali padėti efektyviau gydyti vėžį.

Marius Perminas (Nacionalinis vėžio centras) originaliu interaktyviu formatu pristatė paliatyviosios slaugos tikslus ir iššūkius – paliatyviosios slaugos specialistai žmogui padeda ne tik išlikti gyvam, tačiau gyventi plačiąja prasme iki paskutinės jo gyvenimo minutės.

Dr. Irina Arechvo (Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė) atskleidė ūžimo ausyse (lot. Tinnitus) priežastis, atkreipdama dėmesį į klausos apsaugos svarbą ne tik didelio, intensyvaus triukšmo metu, tačiau taip pat ir vidutinio ilgai trunkančio triukšmo atvejais. Pranešėja sulaukė bene daugiausiai klausimų iš konferencijos klausytojų nuotoliu ir salėje.

Kodėl tai svarbu?

Konferencija ne tik suteikė naujausių mokslinių įžvalgų apie sveikatą darbo aplinkoje, bet ir paskatino platesnę diskusiją apie kasdienę aplinką – kaip ją kurti palankesnę visiems. Mykolo Romerio universitetas, kuriame vyksta tokios konferencijos, siekia būti ne tik akademinių žinių sklaidos vieta, bet ir erdve, kurioje realiai įgyvendinami inovatyvūs sprendimai, prisidedantys prie bendruomenės ir visuomenės gyvenimo kokybės gerinimo.