Dėl prastų organizacijos ar sistemos rezultatų dažnai prisimenamas posakis „Žuvis genda nuo galvos“ ir atsigręžiama į jų vadovus. Šis posakis tinka ir kalbant apie vadovavimą mokykloms. Tačiau šiuo metu dažnai tos „žuvys“ galvos nebeturi, arba vis dar neturi. Galima rasti ir dar keistesnių darinių, kai dvi ar daugiau „žuvų“ turi vieną galvą... Kitaip tariant, Lietuvos švietimo sistemoje vis dar daug įtampos dėl mokyklų vadovų trūkumo ir jų skyrimo, o kai kurios savivaldybės, praradusios viltį pritraukti kompetentingus lyderius į mokyklas, pasuka kitu nepatikrintu keliu – suformuoja tinklą iš kelių mokyklų, kuriam vadovauti paskiria vieną direktorių.

Patys mokyklų vadovai jau ilgą laiką akcentuoja jiems rūpimus probleminius klausimus, nuogąstauja dėl didėjančio atsakomybių spektro bei pasigenda realios pagalbos ir paramos iš valdžios institucijų. Ypač sudėtinga susivokti ir aprėpti visas tenkančias atsakomybių sritis pradedantiesiems mokyklų vadovams. Jau senokai kalbama apie mokyklos vadovų mentorystę, tačiau iki šiol nepavyko jos sistemiškai įdiegti. Įgyvendinus kelis projektus buvo parengta keliasdešimt mentorių, tačiau instituciškai projektams pasibaigus baigėsi ir jų mentorystė.  

Vyriausybės programoje bei jos įgyvendinimo priemonių plane yra numatyta plėtoti pagalbos mokyklų vadovams paramos priemones, teikiant konsultacijas pradedantiesiems vadovams, įdiegiant mentorystės sistemą. Tačiau jeigu valstybinės institucijos per trisdešimt nepriklausomybės metų  nesugebėjo sukurti ir koordinuoti nuoseklios mentorystės bei pagalbos mokyklų vadovams sistemos, gal verta ieškoti kitų alternatyvų?

Viena iš realiausių – mentorystės idėją įgyvendinti per mokyklų vadovus vienijančią savivaldos instituciją - Lietuvos mokyklų vadovų asociaciją (LMVA). Reikia svarstyti apie jos įtakos stiprinimą palaipsniui perduodant ir tam tikras mokyklų vadovų klausimus kuruojančias sritis.

Kokia iš to nauda?

Pastaraisiais dešimtmečiais valstybė nesusidorojo su iššūkiais dėl mokyklų vadovų, situacija dėl vadovų trūkumo dar labiau komplikavosi įvedus kadencijas, veiklos vertinimą. Akivaizdu, kad šiai problemai spręsti reikalingas naujas požiūris. Perdavus mokyklos vadovų klausimą kuruoti LMVA, sumažėtų ne tik našta valstybei, bet ir padidėtų  mokyklų vadovų suinteresuotumas telktis ir remti LMVA, kuri ne tik atstovauja jų interesus, bet ir darytų realią įtaką priimamiems sprendimams. Sustiprėjusi asociacija  užtikrintų mokyklų vadovų sistemos savireguliacijos principų įgyvendinimą, o valstybinėms institucijoms liktų susitarimų formalizavimas ir konsultavimas.

Ar tai bus patikima? Ar turime tokios patirties pavyzdžių?

Priežasčių nepasitikėti mokyklų vadovus vienijančia savivaldos institucija nėra, kadangi turime kitus Lietuvos sėkmingai veikiančius visuomeninių organizacijų pavyzdžius. Tarkim, Lietuvos advokatūros savivalda vykdo advokatų atranką, organizuoja mokymus advokatams, o Odontologų rūmai rūpinasi odontologinės veiklos plėtra ir pažanga bei odontologų rengimu ir profesiniu tobulėjimu.

Panašus galėtų būti ir mokyklų vadovų interesus atstovaujančios LMVA vaidmuo - nepriklausoma mokyklų vadovų bendruomenę vienijanti, koordinuojanti, atstovaujanti, prižiūrinti ir savivaldą įgyvendinanti institucija. Nes kas geriau gali įvertinti pretendentų pasirengimą dirbti mokyklos vadovu, jei ne tie patys patyrę ir sėkmingai dirbantys arba dirbę mokyklų vadovai? Kas geriau žino, kokios kompetencijos yra realiai reikalingos sėkmingam ugdymo proceso vadovavimui? Kokia pagalba yra reikalinga ir kokie patarimai yra vertingi pradedančiam arba ilgametę darbo patirtį sukaupusiam, bet su sunkumais susidūrusiam vadovui?

Pokyčių reikia jau dabar, nes vykdomo pretendentų į mokyklų vadovus kompetencijų vertinimo paskirtis pasikeitė. Pirminė vertinimo idėja - atrinkti geriausius kompetencijų reikalavimus atitinkančius pretendentus - nesulaukė norinčių anšlago, todėl prarado esmę. Dabar yra sutarta, kad kompetencijų vertinimas bus reikalingas informacijos surinkimui ir yra naudingas pačiam pretendentui bei koordinuojančiai institucijai, o tokio vertinimo tikslas - sužinoti, su kokiomis kompetencijomis dirbti į mokyklą ateina naujas vadovas, ir pagal tai parinkti mentorystės ir mokymų turinį bei kitas pagalbos priemones, kad naujam vadovui būtų užtikrintas kuo sėkmingesnis ir kokybiškesnis startas.

Sprendimai dėl pokyčių priimti, pretendentų vertinimo procedūra pasikeitė, bet ar pasinaudojama kompetencijų vertinimo rezultatais? Ar naujai paskirti vadovai gauna jų kompetencijų bagažo trūkumus atitinkantį grįžtamąjį ryšį, konsultavimą ir profesionalią pagalbą?

Žinomos sėkmingos užsienio šalių patirtys. Pavyzdžiui 2014 m. Airijoje Mokyklų vadovų ir pavaduotojų asociacija (NAPD) partnerystėje su Pradinių mokyklų vadovų tinklu (IPPN), įsteigė Mokyklų lyderystės centrą (CSL), kuris iki šiol sėkmingai vykdo konsultavimo, mokymų organizavimo bei vadovų rengimo studijų koordinavimo, pagalbos ir paramos teikimo ir pan. funkcijas.

Kokius klausimus spręsti ir įgyvendinti galima perduoti mokyklų vadovų interesus atstovaujančiai institucijai?

Funkcijų perkėlimui ir gebėjimų susiformavimui bei sustiprėjimui reikia laiko, todėl perdavimą galima vykdyti palaipsniui, kartu su jų vykdymo finansavimu. Šiuo metu laikas įgalinti LMVA plėtoti paramos ir pagalbos mokyklų vadovams sistemą yra labai palankus, nes planuojama įgyvendinti Vyriausybės planus kurti vadovų mentorystės sistemą. Turime ir parengtų mentorių, bet nėra sukurtos sistemos ir numatyto stabilaus finansavimo mechanizmo jų atėjimui į mokyklas. Šioms ir kitoms su mokyklų vadovais susijusioms sritims reikia nuolatinio koordinavimo,  sisteminio bei kompleksiško matymo. Tai leistų pagaliau sutvarkyti fragmentuotus mokyklų vadovų mokymus ir padėtų pagrindus nacionalinei mokyklų lyderių rengimo sistemai.

Kaip organizuoti ir kas finansuos?

Natūralu, kad naujos funkcijos nulems ir padidėjusį žmogiškųjų išteklių poreikį. Asociacijai reikėtų persvarstyti savo veiklas, jų administravimo struktūrą, suformuoti veiklų koordinavimo biurą ir įvertinti nuolatinių darbuotojų poreikį naujų funkcijų užtikrinimui.

Dalis senų LMVA veiklų būtų finansuojamos kaip iki šiol, tačiau kita, nauja dalis veiklų, turėtų gauti finansavimą iš valstybės dotacijų, skirtų perduotų funkcijų vykdymui.

Yra priežasčių manyti, kad įgalinta, sustiprėjusi ir savo vykdomų veiklų ir paslaugų spektrą praplėtusi asociacija bus įgali ir pati užsidirbti ar pritraukti papildomų finansinių ir žmogiškųjų išteklių.

Tikėtina, kad mokyklų vadovų klausimus perdavę spręsti jiems patiems nemažai laimėtume. Tai prisidėtų ir prie pasitikėjimo kultūros švietime kūrimo bei gerintų vadovo įvaizdį visuomenėje.

Dr. Jolanta Urbanovič yra MRU Viešojo administravimo instituto profesorė, Švietimo tyrimų ir inovacijų instituto ekspertė-bendrasteigėja.