Valentino dieną žiniasklaidoje gausu istorijų apie meilę ir romantiškus gestus, kurie neretai įtvirtina tradicinius lyčių stereotipus: vyrai dovanoja prabangias dovanas, moterys laukia romantiškų staigmenų. Tačiau šiuolaikinė komunikacija bei pasakojamos istorijos turi galią daryti kur kas daugiau – gali griauti nusistovėjusias normas, formuoti naujas idėjas ir įkvėpti.

Vasario 11 d. Mykolo Romerio universitete (MRU) vykęs renginys, skirtas Tarptautinei moterų ir mergaičių moksle dienai, akcentavo lyčių lygybės temos mokslo srityje aktualumą. Akademinio pasaulio ir įvairių organizacijų atstovės dalinosi asmeninėmis patirtimis, pabrėždamos, kad mergaitėms ir moterims vis dar trūksta įkvepiančių pasakojimų apie moterų mokslininkių karjerą.

Vienas iš būdų keisti situaciją – pasitelkti pasakojamas istorijas, kurios ne tik atspindi dabartinę realybę, bet ir kuria naują ateities naratyvą. Šiame kontekste išryškėja postskaitmeninio istorijų pasakojimo reikšmė.

Kas yra postskaitmeninis istorijų pasakojimas?

Terminas „postskaitmeninis“ atsirado apie 2000-uosius metus muzikos pasaulyje ir vėliau įsitvirtino kitose srityse. Jis apibūdina laikotarpį, kai skaitmeninės technologijos tapo tokios įprastos, kad jų beveik nebepastebime – jos tiesiog egzistuoja tarsi fonas: žinios, reklama, filmai, komiksai, vaizdo žaidimai ir kiti medijų produktai įsiliejo į mūsų kasdienybę.

Tuo tarpu istorijų pasakojimas pažįstamas žmonijai nuo neatmenamų laikų. Tai būdas komunikuoti savo patirtis, formuoti tapatybę ir kurti pasaulio suvokimą. Kaip postskaitmeniniame pasaulyje kuriamos istorijos veikia Z ir Alfa kartas? Ar jos prisideda prie stereotipų griovimo, ar priešingai, juos stiprina?

Tai klausimai, į kuriuos ieško atsakymų MRU ir Alikantės bei Sevilijos (Ispanija) universitetų mokslininkų komanda, įgyvendindama PSGENEQ (angl. Postdigital Storytelling in favor of Gender Equality) projektą*. Projekto vadovės, MRU mokslininkės dr. Isabel Palomo Domínguez nuomone, postskaitmeninio amžiaus istorijų pasakojimas nėra vien tik tradicinių pasakojimų perkėlimas į skaitmeninę erdvę. Tai – galimybė pasitelkti technologijas, kuriant interaktyvias ir įtraukiančias istorijas. Šios tampa priemone mokytis, bendradarbiauti, suvokti save bei šalia esančius.

Tarptautinėje konferencijoje – įžvalgos apie istorijų galią

Sevilijoje (Ispanija) vykusioje ICERI 2024 konferencijoje, kurioje susitinka aukščiausio lygio tarptautinė akademinė socialinių mokslų bendruomenė, PSGENEQ projekto tyrėjai dalijosi įžvalgomis apie postskaitmeninio istorijų pasakojimo galimybes griaunant lyčių stereotipus.

Visuomenėje vis dar gajūs stereotipai apie tai, kokį vaidmenį turėtų atlikti moterys, ką jos gali studijuoti ar kokias profesijas rinktis. Šie įsitikinimai atsispindi ir medijose pasakojamose istorijose.

„Pakeitus šią istoriją, daugeliui žmonių gali atsiverti vartai į svajonių profesiją, kuri dar daugeliui tolima, nes neatitinka šiuo metu galiojančios istorijos,“ – akcentuoja PSGENEQ projekto tyrėja, MRU moklininkė dr. Rūta Tamošiūnaitė.

Naujas požiūris į moterų vaizdavimą moksle

Tradiciniai pasakojimai dažnai palaiko nusistovėjusius stereotipus, tačiau taikant naujus istorijų pasakojimo metodus galima kurti kitokią realybę. Pavyzdžiui, moterų moksle vaizdavimas gali ne tik parodyti esamą situaciją, bet ir formuoti naują naratyvą, kuriame moterys aktyviai dalyvauja moksliniuose tyrimuose ir inovacijose.

PSGENEQ tyrėjai išanalizavo vienuolika skirtingų kampanijų, skirtų didinti moterų matomumą moksle. Nors jos buvo įvairios, net septyniose iš jų aiškiai atsispindėjo istorijų pasakojimo metodo elementai.

Vienas iš pavyzdžių – tarptautinės komandos sukurta dokumentinių filmų serija, kurioje atskleidžiama moterų mokslininkių kasdienybė. Šią seriją kūrė specialistai iš Lietuvos, Vokietijos, Austrijos, Belgijos, Italijos ir Jungtinės Karalystės. Be to, tyrėjai nagrinėjo ir Ispanijos mokslininkų publikuotus vaizdo įrašus. Galima daryti prielaidą, kad skirtingais formatais pasakojamos istorijos padeda mažinti stereotipinį požiūrį į moterų kompetencijas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) srityje.

Mokslininkų teigimu, tokie pasakojimai gali padėti mergaitėms drąsiau rinktis mokslininkių karjerą. Jie remiasi Pigmaliono efekto metafora, kuri pagal antikinę mitologiją reiškia save išpildančią pranašystę: kuo daugiau sėkmės istorijų apie moteris mokslininkes matysime medijose, tuo labiau didės jaunų merginų pasitikėjimas savimi ir jų profesinės galimybės.

MRU renginys – įkvėpimo šaltinis jaunajai kartai

2025 m. vasario 11 d. MRU vyko renginys, kurį inicijavo ACEBaltic (Baltijos šalių ispanų mokslininkai) asociacija, buvo skirtas šių metų Tarptautinei moterų ir mergaičių moksle dienai paminėti. Renginyje dalyvavo išskirtinės mokslo, politikos ir įvairių organizacijų moterys, kurios dalinosi savo pasiekimais, patirtimis ir iššūkiais moksle.

Taip pat vyko seminaras vidurinių mokyklų moksleiviams, kuriuo siekta įkvėpti juos rinktis mokslinę karjerą. Renginio organizatoriai mano, kad tokios iniciatyvos gali prisidėti ne tik prie akademinės bendruomenės stiprinimo, bet ir prie realių pokyčių skatinant mergaičių domėjimąsi mokslu.

Istorijos, kurios keičia ateitį

Postskaitmeninis istorijų pasakojimas tampa galinga priemone, padedančia perrašyti nusistovėjusius naratyvus. Tyrimai rodo, kad istorijos daro didžiulį poveikį mūsų pasaulėžiūrai – jos gali ne tik atspindėti, bet ir formuoti naują socialinę tikrovę. Kuo dažniau matysime stiprias, įkvepiančias moteris mokslininkes, tuo natūralesnė taps mintis, kad mokslas yra vieta visiems, nepriklausomai nuo lyties. Tai nėra tik akademinė diskusija – tai realūs pokyčiai, galintys nulemti naujos kartos profesinius pasirinkimus ir visuomenės požiūrį į lyčių lygybę.

 

* PSGENEQ įgyvendinamas pagal Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Ekscelencijos centrų kūrimas Mykolo Romerio universitete“. Vykdomas pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuotą programą „Ekscelencijos centrų iniciatyva“.

Tekstą parengė Mokslo ir inovacijų centro komunikacijos vadybininkė Laura Stankūnė