Interviu su R. Calkinsu: „Svarbu ne tik sprendimas, bet ir susitarimas“ - MRU
Naujienos

22 sausio, 2016
Interviu su R. Calkinsu: „Svarbu ne tik sprendimas, bet ir susitarimas“
Teisės mokykla

Pirmą kartą į Lietuvoje rengiamą „Mediate“ tarptautinį mediacijos turnyrą Mykolo Romerio universiteto MRU LAB skaityti paskaitos ir teisėjauti atvyko tikra JAV mediacijos legenda - Richardas M. Calkinsas. Buvęs Drake universiteto Teisės mokyklos dekanas, įvairių leidinių, straipsnių autorius, įvykdęs daugiau kaip 2000 mediacijos ir arbitražo procesų pakeitė požiūrį JAV į mediaciją. Išskirtiniame interviu Karoliui Jonuškai jis pasakoja ne tik apie darnaus ginčo sprendimų proveržį JAV, bet ir netikėčiausią savo bylą...

Gerbiamas Richardai, kokią įtaką mediacija padarė teisminiams ginčams JAV?

R. Calkinsas: Jungtinėse Amerikos Valstijose mediacija šiuo metu iš esmės keičia požiūrį į nesutarimų ar ginčų sprendimą. Iki šiol pas mus būdavo įprasta pateikus ieškinį ginčus spręsti teisme. Teisininkas tiesiog privalėdavo įrodinėti savo klientui, jog būtina eiti į mūšį, kovoti tam, kad laimėtum. Bet prieš maždaug dvidešimt metų prasidėjo atvirkštinis procesas. JAV Aukščiausiojo teismo pirmininkas Warrenas E. Burgeris yra pasakęs, kad JAV teisminė sistema yra per brangi, per daug griaunanti ir neefektyvi civilizuotiems žmonėms. Jis aiškiai išreiškė savo nepritarimą taip vadinamai rungimosi sistemai (adversarial system) dėl keliamo streso ir destrukcijos. Dabar JAV galima pasirinkti - eiti į mediaciją ar teismą - ir žmonės dažniau renkasi mediaciją, o daugiau kaip 85 proc. tokių bylų baigiasi susitarimu. Pasikeitė požiūris ne tik į bylų sprendimą, teisminį procesą, bet ir žmonių mąstymas – svarbus tampa ne tik galutinis sprendimas, bet ir susitarimas, susitaikymas.

Kaip mediaciją galima dar labiau populiarinti visame pasaulyje?

R. C.: Manau, kad tai priklauso nuo konkrečios šalies. Žinau, jog ES, Skandinavijos šalyse mediacija yra stipriai skatinama. Jungtinėje Karalystėje taip pat yra pakankamai aukšto lygio mediatorių, taip pat ir Australijoje. Viena iš priežasčių, kodėl JAV mediacija stipriai pažengė į priekį, yra ta, kad mūsų teisminė (trial) sistema yra labai agresyvi ir žmonės natūraliai patys trokšta alternatyvos. Vienas iš efektyviausių mediacijos skatinimo būdų visame pasaulyje - jos populiarinimas tarp teisės studentų. Juk jie yra ne tik teisinės sistemos ateitis, bet ir būsimi pasaulio lyderiai. Pavyzdžiui, Indijoje apie mediaciją žinoma, tačiau indai retai ja naudojasi praktiškai. Dėl to jau ketverius metus Indijoje organizuojame mediacijos turnyrus ir mokymus teisės studentams. Tokius turnyrus rengiame ir kitose šalyse - Australijoje, Brazilijoje, Rytų ir Pietų Europos šalyse, Singapūre. Dabar pirmą kartą atvyksime į Lietuvą. Taip pat norime pradėti mediacijos iniciatyvas arabų pasaulyje – Jordanijoje arba JAE.

Kuriose teisės srityse mediaciją efektyviausia?


R. C. Mano nuomone, didelio skirtumo nėra. Esu medijavęs virš 2000 tūkstančių bylų ir, ko gero, dirbęs su visomis teisės sritimis, išskyrus patentų bylas. Teko dirbti su autorinių teisių, prekės ženklų, konkurencijos teisės, draudimo ir kitomis bylomis. Nėra teisės srities ar ginčo tipo, kurio nebūtų galima išspręsti taikiai. Net ir baudžiamosios teisės bylose. Kokia byla jums pačiam buvo sudėtingiausia? R.C.: Vienos skaudžiausių bylų, kurias esame turėję JAV, buvo susijusios su kunigų seksualine prievarta prieš vaikus. Turėjome virš 900 tokių bylų. Mediacija tais atvejais labai tiko, kadangi šio nusikaltimo aukų dalyvavimas teisminiame procese dar kartą juos psichologiškai traumuotų, nukentėjusiesiems tektų iš naujo išgyventi nemalonius potyrius. Viena svarbiausių mūsų užduočių buvo padėti abiem pusėms ieškoti sutarimo, pradėti gijimo procesą. Tai buvo vienos sunkiausių bylų, kurias teko medijuoti.

Ar esate turėjęs bylų, kurios rezultatai jus nustebino?

R. C: Esu turėjęs daugybę bylų, kurios pradžioje atrodydavo neįveikiamos. Taip, mediacija vis dar nustebina ir mane. Teko dirbti prie bylos, kurioje ieškinys siekė puse milijardo dolerių, ir galiausiai viską pavyko išspręsti taikiai. Šalys neišleido nė cento ir netgi sukūrė mechanizmą, kaip abiem pusėms gauti naudos. Tai, ko gero, buvo labiausiai mane nustebinusi byla.

P. Calkinsai, esate ne tik patyręs mediatorius, bet ir knygų apie mediaciją autorius. Kaip, jūsų nuomone, mediacija pasikeitė per paskutinį dešimtmetį?

R.C.: Nemanau, kad mediacijos pagrindai pasikeitė iš esmės, galbūt teisininkai ir mediatoriai tapo rafinuotesni. Pastarąjį dešimtmetį mediacijoje daugiau dėmesio skiriama psichologiniam aspektui. Organizuoti patį procesą yra gana paprasta, žymiai sudėtingiau užmegzti psichologinį ryšį su abiem ginčo pusėms ir tarsi parodyti visą procesą iš šalies.

Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Karolis J. Jonuška