Skaudi netektis: netekome prof. dr. Juozo Žilio, gerai žinomo ir visų gerbiamo teisininko konstitucionalisto, Konstitucinio Teismo pirmininko, buvusio Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisės fakulteto dekano ir konstitucinės teisės profesoriaus, Universiteto Tarybos nario, Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo, vėliau Seimo juridinio skyriaus vadovo. Profesorius iškeliavo per savo 82-ąjį gimtadienį, rugsėjo 7 dieną.
Kiekvienoje srityje yra žmonių, kurie visų pripažįstami kaip švyturiai, elgesio pavyzdžiai, kuriais norima sekti. Toks teisininkų pasaulyje buvo profesorius Juozas Žilys. Įvairios pareigos, visos susijusios su teise. Kolegos, kartu dirbę prie teisinių tekstų rengimo, konstitucinių ginčų bylininkai, studentai paskaitose ir seminaruose, įvairių darbo grupių ir darbinių pasitarimų dalyviai, visi, kam vienokiu ar kitokiu reikalu teko susidurti su prof. J. Žiliu, pirmiausia prisimena jo santūrią laikysena, kalbai būdingus apgalvotus ir pasvertus argumentus, nuoširdų norą suprasti pašnekovą, išsiaiškinti reikšmingas aplinkybes ir prireikus – tuoj pat rasti sprendimą ar pasiūlyti patarimą. Keitėsi laikai ir aplinkybės, tačiau žmogiškas nuoširdumas, nesuvaidintas dėmesys, nesvarbu, ar būtum politikas parlamentaras, didelės šalies Konstitucinio Teismo atstovas, ar tik smalsus pirmo kurso studentas teisininkas, pelnė pagarbą ir pripažinimą. Visi, kam teko dirbti su profesoriumi, jį prisimena tik geru žodžiu. Žmogiškos savybės ir aukščiausio lygio teisininko – teisės normų kūrėjo, teisėjo, taikiusio savo paties kurtą teisę, dėstytojo, tą teisę aiškinusio, patirtis – sėkminga jungtis, leidusi profesoriui žengti ir nepaklysti tiesos ir teisingumo ieškojimo kelyje.
Prof. Juozas Žilys gimė 1942 m. rugsėjo 7 d. Jurbarke. Baigė Panevėžio 6-ąją vidurinę mokyklą. Studijas Vilniaus universiteto Teisės fakultete, kurias J. Žilys su pagyrimu baigė 1968 m., galima laikyti preliudija į teisininko karjerą. Gabų studentą pastebi, jis ima dirbti tuometinės Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo juridinio skyriaus konsultantu, o vėliau vedėju (1967-1990 metai). Tuo pat metu Vilniaus universiteto Teisės fakultete jis dėsto užsienio šalių konstitucinę teisę (1973-1982 m.). Tuometiniai Teisės fakulteto studentai, dabar rimti teisininkai, iki šiol jį prisimena, kaip nepaprastai įdomų dėstytoją, mokiusį pažinti ir suprasti įvairių pasaulio valstybių konstitucinių sistemų ypatumus.
1990-1992 m. J.Žilys yra Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos -Atkuriamojo Seimo juridinio skyriaus vedėjas. Nepaprasta epocha, didžiulės permainos, naujos teisės poreikis. J. Žilys buvo daugelio atkurtos Lietuvos valstybės įstatymų ir kitų teisės aktų rengėjas. Jo vadovaujamas Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo juridinis skyrius buvo tikras tautos atstovybės teisinių idėjų siūlytojas ir vertintojas. Teisininkai, parlamentarai - Teisinės sistemos komisijos nariai iki šiol su nostalgija prisimena gyvas diskusijas, vykusias prirūkytame juridinio skyriaus vedėjo kabinete. Mokėjimas rasti kalbą su įvairiausių pažiūrų politikais, taktiškumas, apgalvota ir aiški teisinė argumentacija, pasverianti visus „už“ ir „prieš“– J. Žilio darbo parlamente „vizitinė kortelė“. Prof. J. Žilio profesinės veiklos parlamente viršūne reikėtų laikyti jo darbą rengiant Lietuvos Respublikos Konstituciją, kurią Tauta aprobavo 1992 m. spalio 25 d. referendume. 1992-1993 metais, iki išrinkimo į Konstitucinį Teismą, J. Žilys buvo Seimo juridinio skyriaus vedėjas.
1993 – 1999 metais J. Žilys – pirmasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas. Jis organizuoja naujos Lietuvoje institucijos, Konstitucinio Teismo, veiklą. Nelengvi pirmieji žingsniai - nuo patalpų teismui ieškojimo iki pirmojo posėdžio. Konstitucinės justicijos bylų nagrinėjimas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos oficialus aiškinimas, įstatymų ir kitų teisės aktų vertinimas - logiška vieno iš konstitucinio akto rengėjų veiklos tąsa. Tai paties kurtos Konstitucijos realaus veikimo patikrinimas, pusiausvyros tarp įvairių konstitucinių principų nuolatinis išvedimas. Konstitucinio Teismo pirmininkui J. Žiliui šis gyvenimo ir veiklos etapas susijęs su konstitucinės demokratijos Lietuvoje įtvirtinimu ir stiprinimu.
1999 m. J. Žilys sugrįžta į mokslinę-pedagoginę veiklą. Jis imasi dėstytojo darbo Mykolo Romerio universitete (iki 2004 m. veikusio Lietuvos teisės akademijos, Lietuvos teisės universiteto vardais). 2000-2007 metais J. Žilys buvo MRU Teisės fakulteto dekanas, vėliau konstitucinės teisės profesorius.
Žilys apsigina socialinių mokslų (teisė) daktaro disertaciją, o jo pedagoginio kelio raidą žymi jam suteikti pedagoginiai vardai: docento (2001 m.), profesoriaus (2007 m.). Prof. J.Žilys MRU studentams dėstė Lietuvos konstitucinę teisę, kurią jis pažino ir kaip konstitucinių aktų rengėjas, ir kaip konstitucinis teisėjas, ir kaip teisės mokslininkas. 2005 m. prof. dr. J. Žilys apdovanotas Profesoriaus Mykolo Romerio vardine premija už konstitucionalizmo mokslinių pagrindų įtvirtinimą Lietuvoje.
2013 m. MRU Senato nutarimu jam suteiktas MRU profesoriaus emerito vardas, o už nuopelnus Lietuvos teisės mokslui, didžiulį indėlį rengiant Konstituciją ir svarbiausius įstatymus, reikšmingą veiklą įtvirtinant konstitucionalizmą ir formuojant oficialią konstitucinę doktriną, teisinės valstybės principų puoselėjimą, aktyvų dalyvavimą Mykolo Romerio universiteto veikloje 2012 m. jam buvo suteiktas Mykolo Romerio universiteto garbės profesoriaus vardas. 2005 m. ir 2012 m. prof. J. Žilys buvo renkamas Universiteto tarybos nariu.
Profesorius J. Žilys yra parašęs daugiau nei šimtą straipsnių ar mokslinių pranešimų. Svarbiausiu jo darbu laikoma 2001 m. išleista monografija „Konstitucinis Teismas – teisinės ir istorinės prielaidos“. Monografijoje autorius siekė parodyti, kaip brendo konstitucinės justicijos koncepcija Lietuvos teisinėje sistemoje. Konstitucinės justicijos formavimasis veikale yra vertinamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos rengimo teisinių ir politinių procesų kontekste. Ši knyga – konstitucinės justicijos tyrimų etaloninis pavyzdys, išryškinęs perspektyvias tolesnių tyrimų kryptis.
Kartu su kitais autoriais prof. Juozas Žilys yra parašęs monografijas „Lietuvos konstitucinė teisė: raida, institucijos, teisių apsauga, savivalda“, „Regnum est: 1990 m. Kovo 11‑osios Nepriklausomybės aktui – 20“, „Prezidentas valstybinės valdžios institucijų sistemoje“, „Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai“, „Valstybės atkūrimas. Lietuvos Parlamentas 1990–1992“, mokslo studiją „Teisės raida: retrospektyva ir perspektyva: Liber Amicorum Mindaugui Maksimaičiu“, taip pat knygas „Lietuvos konstitucionalizmas: ištakos, raida ir dabartis“, „Trisdešimt konstitucinės jusicijos metų: tempore et loco“ ir kt. Profesorius Juozas Žilys – vienas iš vadovėlio „Lietuvos konstitucinė teisė“, kurio trečioji laida išėjo 2022 m., autorių.
Turtingas įvykių, darbų ir pasiekimų teisininko gyvenimo kelias. Konstitucija, konstitucingumas, konstitucinė justicija – jo teisinių interesų kryptys. Antai monografijos „Konstitucinis Teismas – teisinės ir istorinės prielaidos“ įžangoje prof. Juozas Žilys taip paaiškino savo pasiryžimą imtis konstitucinės justicijos įtvirtinimo Lietuvoje tyrimo: „Konstitucinės justicijos institucinė forma įtvirtinta Konstitucijos VIII skirsnyje „Konstitucinis Teismas“. Čia nustatyta, kad Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai - Konstitucijai ir įstatymams. Vadinasi, Konstitucinis Teismas pagal savo konstitucines prerogatyvas yra vienas svarbiausių valstybės organų, kuris turi užtikrinti konstitucinį teisingumą. Tokia Konstitucinio Teismo aukšta vieta konstitucinių organų sistemoje sąlygoja ir mokslinius tyrimus dėl jo prigimties, statuso, kompetencijos. Tai viena pirmųjų priežasčių, paskatinusių nuosekliai domėtis konstitucinės justicijos funkcionavimo problemomis“ .
Prof. J. Žiliui visados rūpėjo Konstitucijos, kaip visuomenės santaikos akto reikšmė, Konstitucinio Teismo, kaip tos santaikos vienos iš svarbiausių garantijų, vaidmuo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25-mečio proga duotame interviu prof. J. Žilys aiškino: „Kiekviena konstitucija yra būdas gyventi taikoje“. Ir plėtodamas šią mintį, jis priminė tokius konstitucinės justicijos reikšmės aspektus: „Konstitucinis Teismas vienaip ar kitaip yra ta vieta, kur priimami sprendimai, kurie suteikia galimybę visuomenei, žmonėms gyventi taikoje, o ne kare. Be to, Konstitucinio Teismo sprendimai yra mažiausiai paliesti politinių interesų. Galiu tai patvirtinti iš savo praktikos“.
2023 metais pasirodžiusiame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo leidinyje „Trisdešimt konstitucinės justicijos metų: tempore et loco“ rasime tokią prof. J. Žilio išvadą: „Vertinant dabartinę Lietuvos Respublikos konstitucinę sandarą derėtų pasakyti, jog vienas esmingiausių jos bruožų yra tas, kad pagal 1992 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Konstituciją buvo sukurta ir jau tris dešimtmečius veikia teisės aktų konstitucingumo patikra, kuri yra teisinės sistemos ir teisinės kultūros organiškoji dalis“.
Profesoriaus rengti teisiniai aktai, parašyti moksliniai straipsniai ir padaryti pranešimai konferencijose ir seminaruose, paskaitytos paskaitos atskleidžia jo kūrybingos asmenybės reikšmę Lietuvos teisės raidai. Už nuopelnus prof. Juozui Žiliui buvo suteikti Lietuvos ir kitų valstybių apdovanojimai: Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino 3-ojo laipsnio medalis (1999 m.), ordino „Už nuopelnus Lietuvia“ Komandoro didysis kryžius (2003 m. ) ir ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius (2013 m.), Norvegijos Karalystės Didžiojo kryžiaus ordinas (1998 m.), Nuopelnų Lenkijos Respublikai ordino Karininko kryžiumi (1999 m.).
Profesorius Juozas Žilys visados liks jį pažinojusių atmintyje, o ateities teisininkai semsis žinių ir išminties iš jo darbų.
Su velioniu galima bus atsisveikinti antradienį (rugsėjo 10 d.) Vilniuje, Olandų g. 22 (Laidojimo rūmuose „Ritualas“), 6 salėje. Lankymas antradienį 15–21 val.
Šv. Mišios aukojamos rugsėjo 11 d. 8 val. Vilniaus Arkikatedros Bazilikos, Šv. Kazimiero koplyčioje.
Laidotuvės – rugsėjo 11 d. (trečiadienį). Karstas išnešamas 14 val. Laidojamas Antakalnio kapinėse.
Universiteto bendruomenės narius kviečiame atsisveikinti su a.a. prof. Dr. Juozu Žiliu rugsėjo 10 d. 16 val. Susitikime prie įėjimo į laidotuvių rūmus. Gedulo kompozicija pasirūpinsime.
Parengė Mykolo Romerio universiteto Tarybos pirmininkas prof. dr. Egidijus Jarašiūnas.