Mykolo Romerio universiteto bendruomenė liūdi netekusi mielos kolegės, konstitucinės teisės mokslininkės, Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos Viešosios teisės instituto profesorės Mildos Vainiutės.
Profesorė Mykolo Romerio universitete ilgus metus dėstė Lietuvos ir lyginamąją konstitucinę teisę. Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos kolegos profesorę vadino tiesiog Mildute dėl jos nuoširdumo, draugiškumo, pagarbaus dėmesio kolegoms ir studentams. Dėmesys žmogui, siekis pagelbėti sudėtingoje situacijoje atsidūrusiam kolegai – savybės, kurias labai vertino profesorę pažinojusieji. Net ir užimdama itin svarbias pareigas –būdama Seimo kontroliere (2018-2023), Teisingumo ministre (2016-2018), ji nesusireikšmindavo. Teko stebėti, kaip užsienio kolegos vertino ne tik jos, kaip Teisingumo ministrės, dalykinius gebėjimus, bet ir jos gebėjimą išlikti nuoširdžia, atidžia kito išsakytai, gal ir nepritariamai, nuomonei. Profesorė Milda Vainiutė ne vienerius metus dirbo Respublikos Prezidento kanceliarijoje, Teisės departamente Respublikos Prezidento patarėja (2003-2010), ne kartą atstovavo Respublikos Prezidentui jam kreipiantis į Konstitucinį Teismą.
Bet profesorės teisinės karjeros didžioji dalis sietina su Mykolo Romerio universitetu. Pradėdama dėstyti konstitucinę teisę 2001 m. ji Konstitucinės teisės katedroje ėjo docentės, profesorės, katedros vedėjos, Konstitucinės ir administracinės teisės instituto profesorės ir direktorės pareigas, o nuo 2021 m. - Mykolo Romerio universiteto Teisės mokyklos Viešosios teisės instituto profesorės pareigas.
Profesorės Mildos Vainiutės turtingą teisinių žinių lauką lėmė ir tai, kad ji studijavo teisę ne tik Vilniaus universiteto Teisės fakultete (1987-1993), bet ir Vokietijos Federacinės Respublikos Gyseno Justus-Liebig universitete (1994-1997), šiame universitete apgynus socialinių mokslų (teisės) daktaro disertaciją, jai buvo suteiktas socialinių mokslų (teisės) daktaro laipsnis (1997-2000). Profesorė buvo išskirtinė ir puikiomis lietuvių kalbos žiniomis, pedagogės gebėjimais, nes buvo baigusi ir Vilniaus Pedagoginiame universitete lietuvių kalbos ir literatūros studijas (1982-1986).
Profesorė Milda Vainiutė buvo itin kukli, nesureikšmindama savo mokslinio indėlio, džiaugėsi kolegų pasiekimais. Ji mokėjo dirbti kartu su kolegomis, paskatinti imtis naujų iniciatyvų. Profesorė buvo labai darbšti, būdama ne tik daugelio monografijų, vadovėlių bendraautore, bet ir moksline redaktore. Profesorės iniciatyvos dėka Mykolo Romerio universitete buvo išleisti reikšmingi mokslo darbai, skirti konstitucinės teisės plėtrai. Kartu su kolegomis buvo parengti trys tomai Pasaulio valstybių konstitucijos, moksliškai komentuoti užsienio valstybių konstitucijų vertimai ( I-III tomai, 2016, MRU), supažindinantys Lietuvos skaitytoją su pasaulio valstybių konstitucijomis; ypač reikšminga yra mokslo studija- Europos Sąjungos valstybių narių konstitucinės sistemos (MRU 2012), kurios viena iš rengėjų ir redaktorių ji buvo, ši knyga neprarado savo aktualumo ir šiandien, kaip viena iš aktualių konstitucinės teisės studijoms skirtų mokslo leidinių. Kartu su kolegomis Profesorė rengė ir redagavo Lietuvos konstitucinės teisės vadovėlius (MRU, 2017;2022), taip pat ir Lyginamosios konstitucinės teisės vadovėlį (MRU, 2016), parengė ir naujos redakcijos vadovėliui, pasirodysiančiam šių metų pabaigoje, skirtą straipsnį. Profesorė buvo ir daugelio tarptautinių mokslinių konferencijų iniciatore.
Profesorė publikavo straipsnius, rengė monografijų dalis, skirtas aktualiems žmogaus teisių, parlamentarizmo, valstybės prezidento, seimo kontrolierių instituto klausimams. Jos parengtus straipsnius, monografijos dalis – sunku būtų visus įvardinti, tiek daug jų būta.
Vis dėlto norėtųsi prisiminti kai kuriuos ypač reikšmingus straipsnius, skirtus konstitucijos studijoms, kaip kad Konstitucinė metodologija ( Logos, 2013), kuriame ji taikliai pažymėjo kad „Teisinės valstybės idėja, siekdama palenkti valstybę teisei, visada ėjo ir eina kartu su laisvės, demokratijos ir žmogaus teisių ginties idėjomis“. Aiškindama teisinio įstatymo ir teisės šaltinių santykius, ji akcentavo jų glaudų ryšį, nes „Teisiniam įstatymui vienodai yra svarbūs tiek teisinis paprotys, tiek teisinė doktrina, tiek teisinė praktika, nes šie savarankiški teisės šaltiniai yra teisinio įstatymo turinį atskleidžiantys ir užpildantys šaltiniai, kurie išreiškia pageidautiną socialinę tvarką.“
Išskirtinos ir Profesorės studijos skirtos Konstitucijos preambulės reikšmei: Konstitucijos preambulė – raktas konstitucinio reguliavimo sistemai suprasti (Jurisprudencija, 2012, Nr. 19(3). Profesorės indėlį, ruošiant Latvijos Konstitucijos pataisą, formuluojančią Konstitucijos preambulę, 2022 m. gegužės 5 d. MRU Universiteto garbės daktaro regalijų suteikimo Latvijos Prezidentui Eglis Levits ceremonijoje pažymėjo ir Latvijos Prezidentas. Profesorė nenustojo domėtis ir lietuvių kalbos kaip konstitucinės vertybės reikšmingumu: Lietuvių kalbos kaip valstybinės konstitucinis statusas: pagrindiniai aspektai (Jurisprudencija, 2010, Nr. 4(122), šiame straipsnyje ji išryškino lietuvių kalbos konstitucines prasmes ir pabrėžė, kad“ <...>lietuvių kaip valstybinės kalbos klausimas yra neabejotinai labai svarbus tuo, kad jį analizuojant susiję trys komponentai – žmogus tėvynė, valstybė ir kalba, o jų dermė yra geriausia sąlyga atsiskleisti paties piliečio tapatybei, ją gerai suprasti ir panaudoti visam tautos kuriamajam darbui“.
Du dešimtmečius rugsėjo pirmoji buvo ir Profesorės Mildos Vainiutės šventė, tik sunki liga sutrukdė jai būti kartu su MRU bendruomene, pasitinkant studijų metų pradžią šiais metais. Viešosios teisės instituto kolegos perims jau suplanuotas šių mokslo metų profesorės paskaitas, seminarus, tik negalėsime užpildyti tuštumos, kuri atsirado praradus nuoširdžią kolegę, kurios šypseną dabar jau matysime tik nuotraukose ir prisiminimuose.
Parengė: Prof. dr. Toma Birmontienė