Mykolo Romerio universiteto (MRU) bendruomenė liūdi netekusi iškilios asmenybės, ilgamečio savo bendruomenės nario, kurį gerbė ir mylėjo kolegos ir studentai.
Vakar, eidamas 86-uosius metus, mirė MRU garbės daktaras, profesorius Stasys Vėlyvis. Velionis buvo nuoširdus žmogus ir nepakeičiamas Mokytojas, įnešęs didžiulį indėlį į MRU teisininkų kartos ugdymą.
Prof. dr. S. Vėlyvis gimė 1938 m. kovo 13 d. Varėnoje. 1962 m. baigė teisės studijas Vilniaus universiteto Teisės fakultete. 1965–1968 metais S. Vėlyvis studijavo Maskvos universiteto Teisės fakulteto aspirantūroje, 1972 m. apgynė teisės mokslų kandidato disertaciją.
S. Vėlyvio jaunystė, mokslinės pedagoginės veiklos pradžia ir branda susijusi su Vilniaus universiteto Teisės fakultetu, kur nuo 1962 m. ėjo Civilinės teisės ir proceso katedros asistento, vėliau – dėstytojo, vyr. dėstytojo, docento pareigas, 1976 m. jam buvo suteiktas docento pedagoginis vardas, 1986–1991 m. su trumpa pertrauka ėjo Civilinės teisės ir proceso katedros vedėjo pareigas. S. Vėlyvis stažavosi Prancūzijos Sorbonos universitete, kur galėjo visapusiškiau pažinti romaniškosios teisės genezę, vakarietiškąją universitetinių teisės studijų ir bendrąją demokratinę kultūrą, buvo Maskvos valstybinio pedagoginio M. Torezo užsienio kalbų instituto portugalų kalbos kursų klausytojas, dirbo Angolos Liaudies Respublikoje – ėjo Luandos universiteto Teisės fakulteto Civilinės teisės katedros profesoriaus pareigas.
Su Mykolo Romerio universitetu S. Vėlyvio akademinės veiklos kelias glaudžiai susiejo nuo 2002 m., kada jis pradėjo eiti docento pareigas tuometinio Lietuvos teisės universiteto Teisės fakulteto Civilinio proceso katedroje, o 2006 m. paskiriamas šios katedros vedėju, 2006 m. birželio mėn. atliko habilitacijos procedūrą, po kurios paskiriamas eiti profesoriaus pareigas. 2018 m. kovo mėn. už aktyvų teisinės valstybės koncepcijos ir atviros visuomenės idėjų plėtojimą, indėlį rengiant įstatymus, kuriais buvo pertvarkyta Lietuvos teisinė sistema, ilgametę kūrybinę pedagoginę ir mokslinę veiklą dr. Stasiui Vėlyviui suteiktas Mykolo Romerio universiteto garbės profesoriaus vardas.
Per ilgametę akademinę veiklą S. Vėlyvis buvo daugelio mokslinių publikacijų, vadovėlių autorius ir bendraautorius. S. Vėlyvis nuosekliai nagrinėjo įvairias civilinio proceso teisės ir civilinės teisės problemas, skaitė pranešimus nacionalinėse ir tarptautinėse konferencijose. Ypatingą vietą profesoriaus mokslinių interesų lauke daug metų užėmė romėnų teisė. Dar 1988 metais jis paskelbė pirmąją publikaciją, kurioje supažindino skaitytojus su romėnų teisės istorine reikšme, romėnų privatinės teisės samprata, sistema ir pagrindiniais institutais. Vėliau skaitė romėnų teisės paskaitas teisės studentams.
S. Vėlyvis ženkliai prisidėjo kuriant naujuosius Lietuvos Respublikos teisės aktus po Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų. Jis dalyvavo rengiant ne tik būtiniausių teisės aktų, susijusių su ūkinės veiklos teisiniu reguliavimu, privatinės teisės institutų atkūrimu, projektus, bet ir daugelį kitų, buvo 1990 m. sudarytos Civilinio proceso kodekso projekto rengimo darbo grupės vadovu, vėliau – ir Civilinio kodekso projekto rengimo darbo grupės nariu, Teismų santvarkos ir teisėjų statuso įstatymo projekto darbo grupės vadovu.
Prof. dr. S. Vėlyvis buvo vienas ryškiausių teisininkų pedagogų, skleidžiančių ne tik reiklumo studentams, bet ir tolerantiško bendradarbiavimo, abipusio orumo, dėmesingumo vieni kitiems kultūrą. Akademinės etikos nuostatos jam buvo ne formalus apibrėžimas, o universitetinės kultūros savasties esmė.
Prof. S. Vėlyvis aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime. Ėjo pareigas Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje, dirbo Pretendentų į teisėjus egzaminų komisijoje. 1991 m. sausį drauge su kitais žmonėmis jis buvo prie radijo ir televizijos pastato, patyrė fizinių ir dvasinių traumų. 1992 m. vasario 12 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku buvo apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu.
Parengta pagal: Žilys, Juozas. Prof. dr. Stasys Vėlyvis teisės moksle ir teisinėje empirikoje. Jurisprudencija. 2008, 105(3): 7-15.
Atsisveikinti su velioniu bus galima Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčios Švč. Mergelės Marijos Paguodos koplyčioje (Šv. Jono g. 12, Vilnius) penktadienį, birželio 30 d., nuo 11 iki 20 val. ir šeštadienį , liepos 1 d., nuo 9 iki 11 val. Urna išnešama šeštadienį, liepos 1 d., 11 val. Velionis bus laidojamas Rokantiškių kapinėse. Profesoriaus artimųjų vardu prašome velionio atminimą pagerbti gėlės žiedu ir nenešti vainikų ar krepšelių.