„Įkvepiančias istorijas“ šį kartą pasakojame kartu su Mykolo Romerio Universiteto Teisės mokyklos studentu Rolandu Vaiškūnu. Šiame interviu sužinosime kada ir kaip Rolandas atrado karate sportą, ką šis sportas jam reiškia bei ko sportuodamas karate jis išmoko per daugelį metų.
Rolandai, ar galėtumėte papasakoti savo pirmąjį susidūrimą su karate? Kada ir kaip tai nutiko? Kokie prisiminimai yra dabar išlikę Jūsų atmintyje apie pirmąjį pasimatymą su karate?
Mano pirmasis susidūrimas su Karate įvyko mano gimtajame miestelyje Švenčionėliuose, kuriuose ir pradėjau savo pažintį su šia sporto šaka. Skaičiuoju jau keturioliktus metus karate sporte. Į šią sporto šaką mane dar šešerių metų vaiką atvedė močiutė, kuri įkalbėjo mano tėvus leisti man sportuoti, nes buvau judrus vaikas. Kaip dabar atsimenu pirmąją karate treniruotę. Jos metu atlikinėjom technikas, kurias tuo metu buvau matęs pirmą kartą ir tai man paliko didelį įspūdį. Pirmąją treniruotę visada prisimenu itin šiltai, nes nuo jos viskas prasidėjo ir tęsiasi iki šios dienos.
Kodėl pamilote šį sportą? Kas Jus karate sporto šakoje taip pakerėjo?
Karate sporto šakoje mane labiausiai pakerėjo technikos, tiksliau jų atlikimas. Tai mane sužavėjo, nes niekur nebuvau jų (technikų) matęs, ar kada bedaręs. Atsimenu kaip vaikystėje be perstojo jas bandžiau atkartoti, demonstruodavau kitiems. Būtent technikų atlikimas treniruočių metu man suteikdavo didžiausią malonumą.
Kas buvo Jūsų karate mentorius Jūsų ankstyvoje karate karjeroje? Galbūt treneris, kuriam norėtumėte padėkot, ar šeimos narys?
Brangiausias žmogus mano sporto kelyje yra mano pirmasis treneris Rytis Bublevičius, kuris manyje vienintelis iš visų trenerių matė potencialą ir investavo daug laiko treniruočių metu, siekiant pergalių ateities karate kelyje. Taip pat karate sporto man daug padėjo mano močiutė ir tėvai, kurie padėjo žengti pirmuosius žingsnius šioje sporto šakoje savo buvimu šalia, investicijomis ir gyvenimiškais patarimais. Šie žmonės padarė didelį darbą ugdant mane, todėl aš jiems esu be galo dėkingas.
Galbūt atsimenate savo pirmąją karate dvikovą? Kokios emocijos virė Jūsų galvoje?
Pačią pirmąją dvikovą atsimenu blankiai, nes per keturiolika metų turėjau jų be galo daug. Prisimenu pirmąjį kartą žengiant ant tatamio varžybų metu dalyvaujant kata rungtyje. Atsimenu, kad buvo daugybe įvairių emocijų, kurių nesuvaldęs pridariau daug klaidų ir dėl to pralaimėjau. Buvau nusiminęs, bet per keletą metų išmokau valdyti emocijas ir rezultatai po truputį kilo aukštyn.
Nuo kelių metų pradėjote dalyvauti oficialiose karate varžybose? Galbūt galėtumėte įvardyti savo karjeros aukščiausius pasiekimus?
Varžytis pradėjau būdamas aštuonerių metų, kai jau šiek tiek pramokau karate pradmenų. Aukščiausias pasiekimas - 2015 metais vykęs Europos Fudokan karate čempionatas Italijoje, kuriame dar būdamas trylikos metų, kumite rungtyje laimėjau trečiąją vietą. Taip pat didžiuojuosi savimi, kad pavyko patekti į Lietuvos rinktinės narių sudėtį ir atstovauti Lietuvą Europos čempionate Vengrijoje 2019 metais WKF organizacijoje, kuri apjungia daugybę įvairių karate šakų. Joje dalyvauja tik stipriausi šalies sportininkai.
Kokios spalvos diržą šiuo metu turite? Kiek metų prireikė, kad galėtumėte užsidėti šį diržą? Kiek diržų esate pakeitęs?
Šiuo metu esu 2 dan meistras Shotokan karate stiliuje, kad pasiekti tokią kvalifikaciją reikia paskirti daug metų treniruotėms, stovykloms, seminarams ir varžyboms. Man reikėjo trylikos metų apsiginant 2 dan diržą. Iš viso per karjerą esu pakeitęs 11 diržų.
Ar šiuo metu vis dar profesionaliai sportuojate karate? Ar studijų metu tai tapo daugiau laisvalaikiu?
Dar ir dabar stengiuosi išlaikyti gerą fizinę formą, kad galėčiau varžytis varžybose ir būti konkurencingu. Visas mano laisvalaikis yra skirtas treniruotėms, kad galėčiau tobulėti ir dalyvauti profesionaliose karate varžybose.
Kokį didžiausią iššūkį turėjote savo karjeroje? Galbūt turėjote tam tikrų psichologinių iššūkių, o gal fizinių? Įdomu būtų išgirsti kas šioje sporto šakoje buvo Jums didžiausias barjeras karjeroje.
Didžiausias barjeras man buvo suvaldyti savo emocijas kritinėje situacijoje ir išmokti klausytis trenerio patarimų varžybų metų, nes tikrai ilgą laiką to neišėjo sukontroliuoti. Dėl to gaudavau daug pastabų ir pamokų, tačiau laikui bėgant tai tapo rutina ir kažkaip susigyvenau, išmokau valdyti baimes ir klausytis trenerio patarimų. Šiuo metu, kai varžausi, jaučiu lengvą jaudulį, tačiau tai – normalu. Taip pat stengiuosi džiaugtis savo išėjimais ant tatamio ir mėgautis varžybų atmosfera, nes tai kažkada baigsis.
Kokių gyvenimiškų pamokų išmokote sportuodamas karate? Galbūt išsiugdėte tam tikras savybes, kurios, jei ne karate, nebūtų atskleistos? Galbūt karate pakeitė Jūsų požiūrį į gyvenimą?
Karate man padėjo visokeriopai. Padėjo pašalinti su sveikata esančias problemas, padėjo fiziškai ir psichologiškai sustiprėti, padėjo susirasti daug draugų ir pažinčių, kurios padeda priimti sprendimus ne tik karate kelyje, bet ir gyvenime. Galiu vardyti ir vardyti pliusus. Būtent karate pagalba aš supratau, kad gyvenime nieko lengvai nepasieksi, kad jeigu nori ką nors pasiekti, reikia įdėti daug darbo.
Ką patartumėte kitiems MRU bendruomenės nariams, kurie norėtų pradėti lankyti karate užsiėmimus, tačiau nedrįsta? Ką ir kaip reikėtų pasiruošti prieš pradedant sportuoti karate?
Patarčiau nebijoti pasibandyti treniruotėse, kadangi karate – tai ne tik sportas, bet ir menas, gyvenimo būdas. Jis tinka visiems – nuo mažiausių iki vyriausių, tai puiki viso kūno treniruotė, lavinanti stabilumą, vikrumą, lankstumą ir kitas savybes, kurios naudingos kiekvienam. Taip pat noriu pabrėžti, kad daugybė karate sportininkų yra įžymūs gydytojai, teisininkai, kitų specialybių profesionalai, kurie teigia, kad karate filosofija, treniruotės, padėjo jiems apsispręsti kokia linkme eiti gyvenimo kelyje. Taip pat karate sportas yra nuostabi relaksacija, kuri padeda ir emocinei sveikatai.
Ar žinojote, kad MRU vykdo nemokamus karate užsiėmimus universitete? Galbūt Jums teko juose dalyvauti? Ar rekomenduotumėte Juos išmėginti MRU bendruomenės nariams?
Taip, esu girdėjęs, tačiau esu Shotokan karate praktikantas, o Universitete vyksta kyokushin karate treniruotės. Kiek esu domėjęsis šia karate atšaka galiu pasakyti, kad šios karate rūšies filosofija yra labai panaši. Veiksmų seka skiriasi, tačiau tikslas vienodas – lavinti valią, emocinį ir fizinį stabilumą, vikrumą, jėgą, kuri padėtų gyvenime siekiant savo tikslų. Taigi visus skatinu pasibandyti MRU karate treniruotes. Svarbiausia turėti vidinės motyvacijos tobulėti tiek fiziškai, tiek dvasiškai.
Labai Jums ačiū už išsamų ir nuoširdų interviu.
Lankyk ir Tu MRU karate užsiėmimus, puoselėk sveiką gyvenseną kartu su MRU!
Registracija į karate užsiėmimus čia.
(PASKUTINĖJE NUOTRAUKOJE MRU STUDENTAS ROLANDAS VAIŠKŪNAS YRA KAIRĖJE)
