Sveikiname dr. Ievą Žentelytę (Baudžiamosios teisės ir proceso institutas), 2023 m. rugsėjo 15 d. apgynusią teisės mokslo krypties (S 001) daktaro disertaciją „Elektroninis stebėjimas (intensyvi priežiūra) kaip teisės būti laisvam baudžiamajame procese prielaida“.

Mokslinis vadovas:
Prof. dr. Raimundas Jurka (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001).

Gynimo taryba:
Pirmininkė - prof. dr. Rima Ažubalytė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001).
Nariai:
doc. dr. Mindaugas Bilius (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001);
prof. dr. Edita Gruodytė (Vytauto Didžiojo universitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001);
prof. habil. dr. Arkadiusz Lach (Nikalojaus Koperniko universitetas, Lenkijos Respublika, socialiniai mokslai, teisė, S 001);
prof. dr. Jolanta Zajančkauskienė (Mykolo Romerio universitetas, socialiniai mokslai, teisė, S 001).

Šio disertacinio tyrimo pagrindinis tikslas – išanalizavus elektroninį stebėjimą, atskleisti šios kardomosios priemonės galimybes įgyvendinti teisę būti laisvam, siekiant pasiūlyti reglamentavimo ir taikymo teismų praktikoje tobulinimo būdų. Disertacijoje yra analizuojama teisė būti laisvam ir laisvės prezumpcija, elektroninio stebėjimo samprata bei elektroninio stebėjimo teisinio reguliavimo spragos ir praktinio taikymo trūkumai. Disertacijoje atskleista, kad elektroninis stebėjimas sudaro prielaidas įgyvendinto įtariamojo, kaltinamojo teisę būti laisvam, kai šia kardomąja priemone sukeliamas laisvės suvaržymo mastas yra laisvės ribojimas, o jos taikymas paremtas mažiausios intervencijos principu. Esamas elektroninio stebėjimo teisinis reguliavimas turi spragų, galinčių lemti proporcingumo, teisėtumo, lygiateisiškumo, suėmimo kaip ultima ratio priemonės ir teisės būti laisvam pažeidimus.