JAV yra prezidentinio valdymo šalis. Tačiau Kongreso vaidmuo formuojant kabinetą yra kur kas platesnis ir svaresnis nei kai kuriose parlamentinėse respublikose, pavyzdžiui, Lietuvoje.
1. JAV valstybės vadovas skiria maždaug keturis tūkstančius pareigūnų. Visų federalinių institucijų, įskaitant ir departamentų, vadovų skyrimui reikalingas JAV Senato pritarimas (JAV Senatas yra vienas iš JAV Kongreso rūmų). Toks pritarimas reikalingas maždaug 700 pareigūnų.
2. Senato pritarimo reikia ir sudarant kabinetą. Daugiausiai kabinetą sudaro 15 departamentų (Lietuvoje analogas tokioms institucijoms yra ministerijos) vadovai, dar vadinami sekretoriais (mes juos vadiname ministrais).
3. JAV išrinktasis prezidentas iki jo inauguracijos teikia Senatui kandidatus į sekretorius. Senatas, norėdamas išreikšti pritarimą ar nepritarimą dėl kandidatų, rengia jų klausymus (angl. confirmation hearings). Klausymų metu senatoriai užduoda klausimus kandidatui.
4. Senato klausymai gali trukti įvairiai. Pavyzdžiui, Donaldo Trumpo pateiktų kandidatų klausymai truko nuo trijų valandų (pavyzdžiui, kandidato į Transporto sekretorius) iki dešimties valandų (pavyzdžiui, kandidato į teisingumo sekretorius, valstybės sekretorius).
5. Senatoriai užduoda įvairiausius klausimus. Pavyzdžiui, senatorius Bernie Sandersas klausė kandidatės į Švietimo sekretoriaus poziciją: „Ar būtumėte tokia maloni ir pasakytumėte, kiek jūs ir jūsų šeima skyrėte pinigų respublikonų partijai per eilę metų?“.Kandidatė atsakė: „Aš norėčiau pasakyti jums šį skaičių, bet negaliu“. Senatorius: „Aš girdėjau, kad maždaug du šimtus milijonų dolerių per eilę metų“. Kandidatė: „Turint omenyje visą mano šeimą, taip, tai įmanoma“. Senatorius: „Kaip jūs manote, jei nebūtumėte multimilijonierė ir jūsų šeima nebūtų skyrusi tiek pinigų respublikonų partijai, ar sėdėtumėte dabar šioje kėdėje?“.
Arba štai senatorė Elizabeth Warren klausia kandidato į Statybos ir miesto plėtros sekretoriaus poziciją: „Ar jūs galite užtikrinti, kad nei vienas mokesčio mokėtojo doleris iš milijardų dolerių, kuriais jūs disponuosite, nebus panaudotas išrinktojo prezidento ar jo šeimos verslo naudai?“ Šiais metais vykusių klausymų metu buvo ne kartą išvedami protestuotojai iš salės.
6. Po to, kai išklausomi kandidatai, dėl jų vyksta debatai Senate, kurie taip pat gali trukti iki keliolikos valandų. Pavyzdžiui, apie devynias valandas truko debatai dėl kandidato į teisingumo sekretoriaus pareigas.
7. Debatų metu senatoriai reiškia savo nuomonę dėl kandidatų ir teikia visokiausios informacijos apie juos. Pavyzdžiui, senatorė Elizabeth Warren apie kandidatą į valstybės sekretorius pasakė: „Yra daug priežasčių, dėl kurių nereikėtų šio asmens skirti valstybės sekretoriumi. Pagrindinė priežastis yra ta, kad kandidatas turi ekstensyvius ir ilgalaikius ryšius su Rusija. O tai reiškia, kad JAV tiesiog negali pasitikėti tuo, kad jis galėtų būti stiprus mūsų šalies advokatas. <...> Paskutinį dešimtmetį jis vadovavo didžiulei naftos kompanijai, <...> jis glaudžiai dirbo su Putino pareigūnais ir 2003 m. gavo aukščiausią Kremliaus apdovanojimą. <...> Nepaisant JAV sankcijų, skirtų Rusijai po to, kai ji neteisėtai užgrobė Krymą, Tillersonas ir toliau sudarinėjo sutartis su Rusija, <...> Pono Tillersono kompanijos metų metus melavo apie klimato kaitą <...> savo vartotojams, investuotojams ir Amerikos visuomenei“.
8. Po debatų senatoriai balsuoja „už“ arba „prieš“ kandidatus. Kol kas visiems siūlytiems D.Trumpo kandidatams Senatas pritarė, tiesa, labai įdomiai pasiskirsčius balsams. Pavyzdžiui, pirmąkart Senato istorijoje buvo po lygiai pasiskirstę balsai – 50 balsavo „už“ ir 50 balsavo „prieš“ kandidatą į švietimo sekretorius. Taigi, į Kongresą buvo pakviestas viceprezidentas, kad balsuotų ir būtų priimtas galutinis sprendimas. Mike'as Penc'eas nubalsavo „už“, todėl kandidatas tapo sekretoriumi. Nedidele balsų persvara buvo patvirtintas ir kandidatas į teisingumo sekretorius (52:47).
9. Iki šiol JAV nėra galutinai suformuoto kabineto. Dar trūksta darbo, prekybos, energetikos, miestų plėtros, vidaus reikalų, žemės ūkio sekretorių.
10. Kitų prezidentų administracijos taip pat nebuvo labai greitai suformuotos, tačiau lyginant su Baracko Obamos kabineto formavimo tempu, Donaldas Trumpas atsilieka. Dabartinis prezidentas labiausiai dėl to kaltina demokratus.
Apie Lietuvą: Lietuva nėra prezidentinio valdymo formos respublika – ji yra parlamentinės respublikos valdymo formos su pusiau prezidentinės valdymo formos ypatumais (Žr.: LR Konstitucinio Teismo 1998 m. sausio 10 d. nutarimą). Lietuvoje ministrus dekretu skiria valstybės vadovas. Tokiam paskyrimui nereikia Seimo pritarimo. Tačiau Vyriausybė įgaliojimus veikti gauna tik po to, kai jos programai pritaria Seimas. Vyriausybės programos tvirtinimo metu užduodami klausimai ir ministrams. Visgi visos programos tvirtinimas kartu su užduodamais klausimais ministrams, su jų atsakymais, su ministro pirmininko pasisakymais, su Vyriausybės narių priesaika Lietuvoje vargiai užtrunka ilgiau nei vieno kandidato į sekretorius klausymai JAV Senate.