Jungtinės Karalystės (JK) piliečiai 2016 m. birželį nacionaliniame referendume pareiškė valią trauktis iš Europos Sąjungos (ES). Pagal ES teisę, kad prasidėtų derybos tarp JK ir ES, JK turi pranešti apie tai Europos Vadovų Tarybai. Jau praėjo aštuoni mėnesiai po referendumo, bet pranešimo vis dar nėra.

Kaip prieita iki „Brexit“?

1. 1972 m. JK parlamentas priėmė Europos Bendrijų įstatymą. Įstatymu buvo pripažinta, kad konflikto atveju tarp JK parlamento priimto įstatymo ir ES teisės viršenybė atitenka pastarajai.

2. JK 1973 m. sausio 1 d. tapo Europos Bendrijos (dabar – ES) nare.

3. 2010 m. pirmąkart tapęs JK ministru pirmininku Davidas Cameronas 2013 m. pažadėjo surengti referendumą dėl ES, jeigu konservatorių partija laimės daugumą 2015 m. JK parlamento rinkimuose. Jis sakė: „žmonės turi pareikšti savo nuomonę“ dėl ES.

4. 2015 m. gegužę JK parlamento rinkimuose daugumą laimėjo konservatoriai. Taigi, Davidas Cameronas tapo JK ministru pirmininku antrąkart.

5. 2015 m. gruodį JK parlamentas priėmė Europos Sąjungos referendumo įstatymą, kuriame suformulavo referendumo biuletenio klausimą su atsakymų variantais: Ar Jungtinė Karalystė turi likti Europos Sąjungos valstybe nare, ar išstoti iš Europos Sąjungos? • Pasilikti Europos Sąjungos valstybe nare. • Išstoti iš Europos Sąjungos.

6. 2016 m. birželio 23 d. įvyko JK narystės Sąjungoje referendumas, kurio metu 51,9 proc. balsavusiųjų balsavo už išstojimą iš ES, o 48,1 proc. – už pasilikimą ES.

7. JK tėra buvę tik trys nacionaliniai referendumai:

• 1975 m. dėl narystės Europos Ekonominėje Bendrijoje;

• 2011 m. dėl parlamento rinkimų sistemos;

• 2016 m. dėl narystės Europos Sąjungoje.

8. Davidas Cameronas atsistatydino iš ministro pirmininko pareigų, siūlydamas Karalienei naująja ministre pirmininke paskirti vidaus reikalų sekretoriaus (ministro) pareigas ėjusią Theresa May.

9. Sutarties dėl ES 50 straipsnis suteikia ES valstybėms narėms išstojimo iš ES galimybę.

10. Pagal minėtą 50 straipsnį, ES valstybė narė, ketindama išstoti iš ES, apie tai turi pranešti Europos Vadovų Tarybai (kurios pirmininkas dabar yra D. Tuskas). Taigi, iš to išplaukia, kad derybos dėl išstojimo iš ES negali būti pradėtos be pranešimo Europos Vadovų Tarybai.

11. Referendumas įvyko 2016 m. birželį. 2017 m. vasario 13 d. dar nėra JK pranešimo dėl išstojimo iš ES.

12. Iškilo klausimas, ar Vyriausybė gali naudotis savo įgaliojimais ir pateikti pranešimą dėl JK išstojimo iš ES, t.y., ar bus teisėta, jei Vyriausybė kreipsis į ES institucijas dėl išstojimo be JK parlamento įgaliojimo, išreikšto įstatyme.

13. JK Aukščiausiasis teismas, kuris yra vienintelis aukščiausios instancijos teismas tiek Anglijai, tiek Velsui, tiek Škotijai, tiek ir Šiaurės Airijai, atsakė į šį klausimą.

14. 2017 m. sausio 24 d. sprendime JK Aukščiausiasis teismas dauguma balsų (aštuoni teisėjai prieš tris) konstatavo, kad parlamento įstatymas, įgaliojantis ministrus pateikti pranešimą dėl JK apsisprendimo išstoti iš Europos Sąjungos, yra būtinas. Teismas tai argumentavo tuo, jog išstojimas iš ES sukelia fundamentalius pakeitimus JK konstitucinėje sistemoje. Maža to, išstojimas iš ES panaikins kai kurias vietos teises JK gyventojams. O tai taip pat neleidžia, kad vyriausybė pradėtų išstojimo procesą be parlamento įgaliojimo. Be to, pasak Teismo, 1972 m. parlamento priimtas Europos Bendrijų įstatymo 2 skyrius neįtvirtina tokių ministrų įgaliojimų. Atvirkščiai – šis skyrius reglamentuoja ministrų dalyvavimą įgyvendinant ES teisę.

15. Toks JK Aukščiausiojo teismo sprendimas paskatino į „Brexit“ procesą aktyviai įsitraukti ir JK parlamentą.

16. 2017 m. vasario 1 d. JK parlamento Bendruomenių rūmai po septyniolika valandų trukusių debatų balsavo už ES (pranešimas apie išstojimą) įstatymo projektą (498 prieš 114). Šiuo įstatymo projektu JK ministras pirmininkas įgaliojamas, pagal Sutarties dėl ES 50 straipsnio 2 dalį, pranešti apie JK ketinimą išstoti iš Europos Sąjungos.

17. Kaip žinia, JK parlamentas yra sudarytas iš dviejų rūmų – Bendruomenių ir Lordų. Taigi, dar laukia Lordų rūmų balsavimas, kuris gali įvykti tik kovą.

18. Jeigu Lordų rūmai pritars pranešimo apie išstojimą įstatymo projektui, įstatymas įsigalios, o JK ministras pirmininkas pagaliau galės pranešti Europos Vadovų Tarybai apie JK ketinimą išstoti iš ES.

19. Europos Vadovų Taryba yra ES institucija, į kurios sudėtį patenka visų valstybių narių vadovai (Lietuvą Taryboje atstovauja valstybės vadovė). Ši institucija nustato bendrąsias ES politikos gaires ir prioritetus. 2016 m. gruodžio 15 d. įvyko neformalus Tarybos susitikimas. Jame 27 valstybių narių vadovai numatė „Brexit“ derybų procedūras: • JK inicijuoja 50 straipsnio taikymą, panešdama, kad ketina išstoti iš ES; • ES patvirtina derybų gaires; • Sąjungos derybininku paskiriama Europos Komisija, turėsianti nuolatos informuoti ES 27 vadovus apie derybų eigą; • Taigi, Europos Vadovų Taryba kontroliuos derybų procesą, o Komisija atliks derybininko vaidmenį (plačiau čia).

Kas nustatyta „Brexit“ plane?



Po to, kai JK parlamento Bendruomenių rūmai pritarė pranešimo apie išstojimą įstatymo projektui, JK ministrė pirmininkė pažadėjo pateikti Baltąją knygą, kurioje būtų nustatytas JK išstojimo iš ES planas. Ji tai padarė 2017 m. vasario 2 d. Akcentuojame, jog Baltoji knyga tėra JK vyriausybės išstojimo iš ES planas. Derybos su ES dar nepradėtos, ir nėra aišku, ar viskas, kas plane yra parašyta. bus įgyvendinta. „Brexit“ plane nustatyta 12 principų:

1. Teisinio aiškumo ir tikrumo;

2. Perimti patiems nacionalinių įstatymų kontrolę (menamas parlamentinio suvereniteto principas bei ES Teisingumo Teismo jurisdikcijos pabaiga bei ginčų nagrinėjimo mechanizmas sutarčių su ES pagalba);

3. Stiprinti Sąjungą: kalbama ne apie ES, bet apie Jungtinės Karalystės sudėtines dalis (Angliją, Velsą, Škotiją, Š.Airiją) ir jų sąjungos stiprinimą;

4. Puoselėti stiprius istorinius ryšius su Airija, saugoti Bendrąją judėjimo teritoriją, kadangi Airija yra atskira valstybė ir neįeina į Jungtinės Karalystės sudėtį;

5. Kontroliuoti imigraciją. Žadama sukurti naują imigracijos kontrolės sistemą, kuri leistų tik geriausius atvykti į JK, pritraukti geriausius studentus. Imigracijos kontrolę paskatino ilgalaikė imigracija, sukėlusi problemų viešųjų paslaugų sektoriuje, įskaitant mokyklas ir kitokią infrastruktūrą, mažas pajamas gaunančiųjų atlyginimų mažėjimas;

6. Saugoti ES piliečių teises Jungtinėje Karalystėje ir JK piliečių teises Europos Sąjungoje. Baltojoje knygoje pabrėžiama, kad beveik 3 milijonai gyventojų yra iš kitų valstybių, daug jų – iš Lenkijos. 1 milijonas britų gyvena kitose ES valstybėse narėse, daugiausiai – Ispanijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje. Dokumente sakoma, kad kol JK yra ES valstybė narė, ES piliečių, gyvenančių ES, teisės nesikeis. Toliau dokumente rašoma, kad tie asmenys, kurie pastoviai ir teisėtai mažiausiai penkerius metus gyvena JK, automatiškai gauna teisę gyventi nuolat. Baltojoje knygoje tvirtinama, kad JK yra pasiruošusi suteikti žmonėms tikrumą, kurio jie nori, ir būtų siekiama kuo ankstesnio abipusio susitarimo su Europos partneriais;

7. Saugoti darbuotojų teises. Šioje dokumento skiltyje rašoma, kad JK darbo rinka yra šios šalies ekonomikos stiprybė – 31.8 milijonas žmonių dirba JK, o įsidarbinamumo lygis yra rekordiškai aukštas, per pastaruosius metus 6,2 procentais pakilo mažiausiai uždirbančių žmonių atlygis. Taigi, JK vyriausybė žada išlaikyti tokią situaciją, o verslą padaryti atviresniu, kad būtų girdimas kiekvieno darbuotojo balsas;

8. Užtikrinti laisvą prekybą su Europos rinkomis. Ši dokumento dalis yra bene plačiausia. Čia pabrėžiama, kad JK ir ES tik išlošia iš glaudaus prekybinio bendradarbiavimo. Pabrėžiama, kad 2015 m. JK išvežė prekių ir paslaugų į ES už 230 milijardų svarų, atvežė į JK iš ES – už 291 milijardų svarų. Taigi, ES dabar eksportuoja daugiau į JK nei atvirkščiai. Taip pat aptariami prekių, paslaugų laisvo judėjimo aspektai, žemės ūkio, maisto, žuvininkystės, finansinių paslaugų, energetikos, transporto sektorių, ryšių tinklų klausimai, santykis su ES agentūromis, veikiančiomis medicinos, chemijos, aviacijos, maisto saugumo, finansinių paslaugų kontrolės reguliavimo srityse. Taip pat apžvelgiamas „abipusiai naudingas muitų išdėstymas“;

9. Apsaugoti naujus prekybos susitarimus su kitomis valstybėmis;

10. Užtikrinti, kad JK išliktų geriausia vieta mokslui ir inovacijoms;

11. Bendradarbiauti kovoje su nusikalstamumu ir terorizmu;

12. Organizuoti sklandų, tvarkingą pasitraukimą iš ES.

Manoma, jog „Brexit“ bus labai brangus procesas (vienas Oksfordo universiteto ekonomistas apskaičiavo, kad Jungtinei Karalystei tai gali kainuoti 47 milijardus eurų (plačiau čia), bet , ko gero, nebegrįžtamas.

Komentras publikuotas portale 15min.lt