Nors taiki ginčų sprendimo procedūra (mediacija) Lietuvoje veikia seniai, o nuo 2020 m. sausio 1 d. ji privaloma visuose šeimos ginčuose (pvz., nutraukiant santuoką), bet viešojoje erdvėje ir oficialiuose šaltiniuose aptinkama labai mažai duomenų apie praktikoje fiksuojamus mediatorių etikos pažeidimus. Šiemet Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos organizuoto geriausio magistro darbo socialinių mokslų srityje laureate tapusi Indrė Korsakovienė tyrė mediatorių etikos pažeidimus. Kodėl pasirinko šią tyrimo kryptį? Kokius rezultatus atskleidė magistro darbas? Ko trūksta, kad mediatoriai laikytųsi jiems keliamų standartų?

I. Korsakovienė itin džiaugėsi teisės magistro studijomis Mykolo Romerio universitete: „Tai kol kas vienintelė ir išskirtinė galimybė Lietuvoje įgyti tarpdisciplininę specialybę mediacijos srityje. Labiausiai studijos patiko tuo, kad suteikė ne tik teisinį pagrindą alternatyvaus ginčų sprendimo srityje, bet ir galimybę įgyti konfliktologijos, ginčų sprendimo, derybų bei psichologinių žinių. Paskaitas ir seminarus veda didžiausią patirtį Lietuvoje turintys ekspertai ir praktikai, todėl studijos buvo aktyvios, įtraukiančios ir, mano vertinimu, labai kokybiškos. Ypatingai vertinu Universiteto suteiktą galimybę dalyvauti tarptautiniuose mediacijos turnyruose. Tai buvo neįkainojama patirtis, leidusi praktiškai įtvirtinti įgytas žinias ir įgyti bendraminčių iš skirtingų pasaulio šalių.“

Mediacijos paslaugos dar tik atrandamos Lietuvoje

I. Korsakovienė teigė, kad mediacija vienas sparčiausiai populiarėjančių taikių ginčų sprendimo būdų pasaulyje, tačiau Lietuvoje mediatoriaus profesija vis dar nauja, besiformuojanti ir siekianti įgyti visuomenės bei kitų teisinių specialybių atstovų pasitikėjimą, bet reglamentuojama įstatymų normomis. Teisininkė pabrėžė, kad didžiausią reikšmę mediatoriaus veikloje turi Mediatorių etikos kodekso normos, užtikrinančios, kad mediacijos procesas nenukryps nuo pagrindinių savo principų: šalių savanoriškumo, konfidencialumo ir lankstumo, mediatoriaus nešališkumo ir neutralumo.

Didesnę mediatorių atsakomybę užtikrintų konkretesni jų darbo standartai

Tyrėja minėjo, kad daugelyje valstybių egzistuoja mediacijos teisinis reguliavimas, kuris numato mediatorių atsakomybę, bet viešojoje erdvėje ir oficialiuose šaltiniuose aptinkama labai mažai duomenų apie praktikoje fiksuojamus mediatorių etikos pažeidimus. Jos magistro darbo tikslas buvo išsiaiškinti, ar nedidelis skundų, ieškinių, pareikštų mediatoriams, skaičius reiškia, kad mediatoriai beveik niekada nepadaro žalos savo klientams ir nepriekaištingai laikosi mediatorių etiškos veiklos standartų?  Ar egzistuojantys mediatorių veiklos kontrolės mechanizmai veikia tinkamai ir užtikrina mediatorių etišką veiklą? Taip pat ar mediatoriaus apskundimo ir skundo tyrimo procesai efektyvus ir leidžia nustatyti neetiškai veikiančius mediatorius ir paskirti jiems numatytas sankcijas? O gal mediatoriai yra nebaudžiami?

I. Korsakovienė akcentavo, kad mediatorių veiklos standartų įtvirtinimas teisės aktuose ir (arba) etikos kodeksuose bei mediatoriaus atsakomybės už jų pažeidimus nustatymas nėra pakankama priemonė išvengti mediatorių etikos pažeidimų atsiradimo. Tyrėja pabrėžė, kad etiškai mediatorių veiklai užtikrinti svarbūs keli esminiai elementai:

• aiškūs ir pakankami kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, norintiems teikti mediacijos paslaugas;
• būtina mediatorių veiklos stebėsena kuri apima ne tik statistinių duomenų apie mediatorių vykdomas paslaugas rinkimą, bet ir mediatorių paslaugų vertinimą (pvz., vertinimo anketos, pildomos asmenų, pasinaudojusių mediacijos paslaugomis pildymas ir jų rezultatų analizavimas);
• lengvas ir aiškus asmenų, pažeidusių mediacijos veiklą reglamentuojančias normas, apskundimo procesas;
• kokybiškas, profesionalus kylančių mediatorių etikos pažeidimų tyrimas bei atliktų tyrimų rezultatų, išvadų bei rekomendacijų viešinimas.

Ji teigė, kad dažniausiai mediatoriai pažeidžia nešališkumo, kompetentingo ir sąžiningo proceso vedimo reikalavimus. Užsienio šalyse taip pat aktualūs klausimai dėl tinkamo informavimo apie apmokėjimo sąlygas mediacijos metu, šalių savanoriškumo užtikrinimo ir konfidencialumo. I. Korsakovienė minėjo, kad prielaidos jiems atsirasti kyla dėl mediatorių akreditavimo sistemos trūkumų, mediatoriaus ir advokato praktikos painiojimo, nepakankamų visuomenės žinių apie mediaciją, neinformatyvių mediatorių etikos standartų formuluočių. Tyrėja pabrėžė, kad mokymuose, skirtuose rengiant būsimus mediatorius, būtina skirti daugiau dėmesio minėtoms temoms šitaip stiprinant žinias ir įgūdžius jose. Ji rekomendavo tikslinti LR Mediacijos įstatymo nuostatas, kurios suvienodintų mediatoriaus nešališkumą nulemiančias aplinkybes visiems Lietuvoje paslaugas teikiantiems mediatoriams.

Tolesnė karjera tiriant ir populiarinant mediacijos paslaugas

I. Korsakovienė teigė, kad savo ateitį sies su mediacija ne tik praktinėje, bet ir akademinėje srityje. Ji džiaugėsi, kad sėkmingai baigusi magistro studijas sulaukė universiteto kvietimo vesti paskaitas, o šiemet pradėjo doktorantūros studijas Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykloje. Jos disertacijos tema susijusi su skatinimu naudotis mediacija. Tyrėja siekia, kad jos veikla ir planai šioje srityje ne tik prisidėtų prie mediacijos populiarinimo, bet leistų pasiekti realių rezultatų, kaip paskatinti konfliktuojančias šalis vis dažniau rinktis šį taikų ginčų sprendimo būdą. Tyrėja planuoja ir toliau aktyviai tęsti veiklą Lietuvos mediatorių rūmuose, „International Mediation Institute“ Etikos komitete kuriant tarptautinius mediatorių etikos standartus, Mediacijos ir darnaus ginčų sprendimo laboratorijoje, kurioje kartu su kitais ekspertais mediacijos, konfliktų, derybų ir darnaus ginčų sprendimo srityje vykdo įvairius projektus mediacijos srityje.

Projektas finansuojamas LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos lėšomis.