Graži nacionalinė iniciatyva „Idėja Lietuvai“. Pasiūlyta įdomių ir linksmų idėjų: pakeisti himno eilutę, užveisti meškų, pastatyti labai didelį apžvalgos ratą bei piramidę ir supilti kilometro aukščio kalvą. Kas nutiks jas ir panašias idėjas įgyvendinus?
Sumažės jaunimo apsisprendusio emigracijai, galvojantis apie savižudybę atsisakys kilpos, taupus pilietis nebevažiuos į Lenkiją degtinės? Ir didžiausias optimistas vargu ar to tikisi. Esminių idėjų, galinčių pakeisti visų mūsų gyvenimą, pasiūlyta ne daug. Viena iš jų laimės ekonomikos idėja. Idėja verta dėmesio ir dėl požiūrio į ją. Valdžia ir oligarchai mielai pritaria, tegu pilietis būna linksmas ir džiaugiasi gyvenimu. Jam taip pat leidžiama medituoti ir griaužti morkas. Užsiminus, kad siūlyta ne tik asmeninė laimė, bet atitinkamai tvarkoma ekonomika pritarimo sumažėja.
Paaiškinus, kad laimės ekonomika siekia didesnio BNL (bendros nacionalinės laimės) indekso, paprasčiau sakant – aukštesnio visuomenės laimės lygio, įtakingos grupės pradeda priešintis tokiam tikslui. Kodėl tai įvyksta?
BNL lemia vidurinės klasės savijauta. Akivaizdu, kad vargstantieji nebus laimingi, o turtingųjų per mažai, kad jų savijauta keistų visuomenės būklę. Seimo parlamentinių tyrimų departamento atlikta analizė rodo, kad pagal pajamas viduriniąja klasę sudaro 70 proc. Vokietijos gyventojų. Švedijoje jai būtų priskirta 72 proc., Airijoje – 60 proc., o Lietuvoje – vos 11 procentų. Lietuvos vidurinioji klasė neskaitlinga ir neįtakinga, bet šiandieną mokytojas, policininkas, „Lidl“ kasininkė savo mokesčiais išlaiko valstybę ir remia vargstančius.
Nors Lietuvos bendras vidaus produktas nežymiai lenkia Lenkijos ar Estijos bendrą vidaus produktą (skaičiuojant vienam gyventojui) atlyginimai Lietuvoje trečdaliu mažesni nei Estijoje ir 15 proc. mažesni nei Lenkijoje.
Visuomenė kuriai trūksta socialinio teisingumo negali būti laiminga . Bet bankui valdančiam keliolikos milijardų turtą ir mokančiam kelis tūkstančius mokesčių, bet valdančiam agrokoncerną Seimo nariui, kuris gauna kelis šimtus milijonų pajamų ir sumoka 1,5 proc. mokesčių solidarumas ir socialinis teisingumas svetimi dalykai. Jie priešinsis laimės ekonomikai. BNL lemia laiko skiriamo darbui ir laisvalaikio santykis. XXI a. visuomenė rengiasi ketvirtajai pramoninei revoliucijai – darbo vietų robotizacijai. Jungtinėje karalystėje veikiančio Naujosios ekonomikos fondo specialistai teigia, kad penkių dienų darbo savaitė yra pramoninio kapitalizmo palikimas, nebeatitinkantis visuomenės poreikių ir naujų galimybių, suteiktų modernių, informacinių technologijų.
NEF specialistai siūlo nekeičiant atlyginimų pereiti nuo 40 ar daugiau valandų darbo savaitės prie trumpesnės darbo savaitės. Ar toks tikslas gali patikti tarptautinėms korporacijoms, ieškančioms pigios darbo jėgos? Todėl ir priimamas darbo kodeksas leidžiantis didesnius viršvalandžius. Todėl visi stūmę šį kodeksą priešinsis laimės ekonomikai. BNL lemia visuomenės išsilavinimas. Kuo daugiau žmonių įgis aukštąjį ir aukščiausią išsilavinimą tuo bendras visuomenės laimės lygis bus aukštesnis. To siekiant reikia, kad didėtų studijuojančių skaičius. Ar šis tikslas patiks godžioms žiurkėms planuojančioms universitetų pastatų reformą? Jos irgi priešinsis laimės ekonomikai.
BNL lemia atsakomybė ir laisvė.
Atsakingas už save, dalyvaujantis valstybei ir bendruomenei svarbių sprendimų priėmime pilietis yra laimingesnis. Jis nesijaučia bejėgis, o žino esą svarbiu ir galįs rinktis. Todėl jis atsparus priešiškai propagandai. Užsienio jėgos, nenorinčios sėkmingos Lietuvos irgi priešinsis laimės ekonomikai. Taigi, grupių, kurioms laimės ekonomika tarsi ašaka gerklėje tikrai netrūksta.
Ką šiandieną jos gali padaryti? Ne taip jau daug, bet ir nemažai. Gali pasirūpinti, kad laimės ekonomikos principai kuo ilgiau liktų nežinomi. Nacionalinė iniciatyva „Idėja Lietuvai“ apardė tokio veikimo galimybę. Tada galima pasirūpinti, kad internete būtų komentarų skelbiančių pristatantį laimės ekonomiką „blogiečiu“. Būdas įprastas, bet mažai veiksmingas – komentarus mažai kas skaito, o daug komentarų, tegu ir neigiamų, skatina atkreipti dėmesį į tekstą. Tenka sugalvoti kažką naujo. Tai ir buvo padaryta.
Tarp „Idėjų Lietuvai“ atsirado net du tekstai paimti iš mano straipsnių, pasirašyti mano vardu ir pavarde. Nežinomas „geradaris“ pasistengė, kad besidomintys skaitytų bet ką, pritartų bet kam ir nepastebėtų laimės ekonomikos siūlymo. Laimės ekonomikos idėja jau tapo ir manipuliacijų visuomenės nuomone, ir diskusijos apie esminius Lietuvos tikslus postūmiu.
Gediminas Navaitis yra šeimos (konsultavimo) psichologas ir psichoterapeutas, politikas, Mykolo Romerio universiteto profesorius. Komentaras publikuotas portale 15 min.lt