Pasaulinių teisinių paslaugų centrų kūrimas įgauna pagreitį, ir Lietuvos teisininkams atsiveria naujos galimybės. Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisės fakulteto dekane Lyra Jakulevičiene sako, kad tokių centrų atėjimui į Lietuvą be kitų sąlygų reikalingos ir bendrosios teisės (common law) kompetencijos, kurios iki šiol nebuvo suteikiamos. Jos mūsų teisininkams gali atverti globalią teisės rinką ir platesnes veiklos galimybes. O pirmieji žingsniai jau žengti – MRU bendradarbiaudamas su „Investuok Lietuvoje“, Jungtinės Karalystės Roehamptono universitetu ir privačiomis bendrovėmis gegužės viduryje pasiūlys pirmuosius Lietuvoje bendrosios teisės mokymus ir britišką sertifikatą. Apie bendrosios teisės poreikį, teisinių paslaugų centrų steigimą kalbamės su L. Jakulevičiene.

Gerbiama Lyra, vyrauja stereotipai, kad teisininkų per daug. Bet dabar aiškėja, kad Lietuvos teisininkai gali būti konkurencingi pasaulinėje teisės rinkoje. Kaip?
Lyra Jakulevičienė. Teisės studijos jau jau ne pirmus metus viešai pristatomos kaip specialybė su nedidelėmis perspektyvomis, nors sutikti su tuo negalėčiau. Tačiau Lietuvoje iki šiol nebuvo rengiama bendrosios teisės (common law) specialistų, nes Lietuva priskiriama prie kitos teisės sistemos – kontinentinės teisės tradicijos. Lietuvoje yra nedaug specialistų, galinčių aptarnauti bendrosios teisės šalis. „Investuok Lietuvoje” agentūros specialistas Lukas Inokaitis yra atkreipęs dėmesį, kad JAV ir Didžioji Britanija, kurias vienija bendrosios teisės sistema, sudaro daugiau nei pusę pasaulinės teisinės rinkos, tad tokių specialistų parengimas – naujos galimybės Lietuvos teisės mokykloms.

Su bendrosios teisės kompetencijomis susijęs ir pasaulinių teisinių paslaugų centrų steigimas. Kaip jie veikia?
Įsivaizduokite teisinį biurą, kuris veikia ne viename mieste ar šalyje, jame dirba tūkstančiai teisininkų, didžioji dalis – nuotoliniu būdu. Biuras veikia 24 valandas, 7 dienas per savaitę ir gali pasiūlyti plačiausią teisinių paslaugų spektrą visam pasauliui skirtingu paros laiku. Tokią viziją realizuoja vadinamasis teisinių paslaugų perkėlimas, t.y. kai viena teisinė kontora atiduoda teisines užduotis išorinei įmonei arba įmonėms kitoje šalyje, kuri gali efektyviai jas išspręsti. IT ar personalo valdymo sektoriuje paslaugų perkėlimas į patrauklesnes šalis jau yra įprasta praktika.
Teisinių paslaugų sektorius – konservatyvus, paslaugų perkėlimas į kitą šalį vertinamas kaip itin rizikingas, todėl šie procesai dar tik įgyja pagreitį. Tokie patys stereotipai buvo su finansų, personalo ir IT funkcijų perkėlimu. Vis dėlto matome, kiek dabar finansų ir IT organizacijų turi savo paslaugos centrus Vilniuje. Tačiau priežasčių ir perspektyvų perkelti teisines paslaugas į kitas šalis yra daug, todėl tikėtina, kad šie procesai tik spartės, ypač dėl globalizacijos, išaugusios teisinių paslaugų kainos, technologijų paplitimo ir kai kurių darbų automatizavimo, teisinių technologijų (LegalTech), sustiprintos duomenų apsaugos ir pan. JAV rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės Grand View Research vertinimu, pasaulinė teisinių paslaugų perkėlimo rinka 2016 metais sudariusi 3 milijardo JAV dolerių, iki 2024 metų turėtų pasiekti apie 45 milijardus JAV dolerių.

Kokie teisinių paslaugų perkėlimo į kitas šalis privalumai ir trūkumai?
Pirminė teisinių paslaugų perkėlimo į užsienio rinkas priežastis buvo finansinė – kaštų taupymas - buvo ieškoma pigesnių kaštų šalių, kuriose už mažesnį mokestį teisininkai peržiūrėtų didelius kiekius dokumentų, parengtų sutartis, dokumentus bylinėjimuisi, atliktų įvairius teisinius veiksmus.

Kokios Lietuvos galimybės patekti į patrauklių šalių sąrašą, į kurią dairytųsi ne vienas užsienio investuotojas? Kokios šalys lyderiauja? Ar šie procesai įmanomi Lietuvoje? Teisinės rinkos analitikas Jordanas Furlongas sako, kad pagrindine globalių teisinių paslaugų centrų steigimo priežastimi tampa talentų paieška, technologijų naudojimas, nes tai užtikrina produktyvų ir kokybiškų teisės paslaugų teikimą.
Taigi kaštai toli gražu nebėra vienintele ir pagrindine tokių centrų steigimo priežastimi. Ilgą laiką Indija ir Filipinai buvo laikomos teisinių procesų paslaugų perkėlimo favoritėmis. Pagrindinės priežastys – stiprus teisininkų parengimas, anglų kalbos lygis, mažesni kaštai, technologijų ir procesų išmanymas ir didelė patirtis teikiant IT bei verslo procesų paslaugas klientams iš Vakarų, taip pat skirtinga laiko zona, taigi galima teikti paslaugas visą parą, panaši bendrosios teisės sistema, kuri taikoma ir JAV bei Jungtinėje Karalystėje. Tačiau pastebima ir kita tendencija – teisinių paslaugų perkėlimas iš didžiųjų miestų – į periferijas.
Pavyzdžiui, kai kurios Londone veikiančios didžiosios teisinės kontoros kuriasi alternatyviose lokacijose – Belfaste (Šiaurės Airija), Mančesteryje ar Bristolyje. Visgi tokio pasirinkimo pagrindinė priežastis neretai yra būtent finansinė. Šiuo požiūriu Lietuva vertinama dėl aukšto kompetencijų lygio, užsienio kalbų žinių ir technologijų naudojimo, todėl galėtume būti patrauklūs pasauliniams teisinių paslaugų centrų steigimui.
Žinoma, teisinių paslaugų perkėlimas turi ir trūkumų, kuriais Lietuva gali pasinaudoti ir paversti juos savo pranašumu. Tarptautinėje rinkoje gali kilti etikos, darbo santykių bei profesinių iššūkių, skiriasi teisinis reguliavimas, kultūrinis mentalitetas, terminų suvokimas, kalba ir t.t. Pavyzdžiui, teisės paslaugų teikimą perkėlus į Indiją, paslaugos JAV kompanijai teikėjas turi užtikrinti, kad bus išlaikytas kliento informacijos konfidencialumas, nebus vykdoma jokia neteisėta veikla atstovaujant klientą, skaidriai apskaičiuojamas paslaugų apmokėjimas ir pan. O kaip viską kontroliuoti, kai teisininkai dirba ne šiaip nuotoliniu būdu, o už tūkstančių kilometrų? Šiuo požiūriu, bent jau Europoje veikiantiems teisinių paslaugų žaidėjams Lietuva galėtų būti patraukli dėl Vakarų kultūros tradicijų, teisinio reguliavimo, patikimumo, aukštų darbo kultūros standartų. Be to, esame ES jurisdikcijoje.

Kokia situacija su teisės paslaugų centrais Rytų Europoje ir konkrečiai Lietuvoje?
Pasaulinės rinkos tyrimų bendrovės Technavio duomenimis, šiuo metu teisinių procesų paslaugų teikėjų lydere Rytų ir Vidurio Europoje laikoma Lenkija. Lietuva ir Rumunija taip pat minimos tarp patrauklių šalių. Lietuvoje šiuo metu veikia bent trys globalūs teisinių paslaugų centrai. Vienas aptarnauja ir išorinius klientus, kiti du yra vidiniai centrai, vykdantys įmonės vidaus užduotis ir aptarnaujantys tik vieną užsienio kompaniją. Ar turime galimybę pritraukti ir didžiuosius paslaugų centrus, kurie aptarnautų įvairias kompanijas visame pasaulyje? Manau, kad taip, ir turime šia galimybe pasinaudoti.

Dėkoju už pokalbį.