Balandžio 21 d. Mykolo Romerio Universiteto (MRU) alumnas dr. Gediminas Sagatys iškilmingai prisiekė ir pradėjo eiti Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjo pareigas. Į jas buvo išrinktas šių metų sausio 23 d. Europos Tarybos Parlamentinės asamblėjos sprendimu. Dr. Gediminas Sagatys maloniai sutiko pasikalbėti apie žmogaus teises Europoje ir savo Alma mater.

Sveikiname Jus tapus Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėju. Tai didžiulis tarptautinis pripažinimas tiek Jums, tiek Mykolo Romerio universitetui. Ką Jums asmeniškai reiškia toks pasiekimas?

Man pirmiausia reiškia pasitikėjimą manimi kaip teisės profesionalu ir žmogumi. Kartu priimu tai kaip įsipareigojimą prieš keturiasdešimt šešias Europos valstybes, kurių atstovų Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje balsais buvau išrinktas.

Praėjote sudėtingą atrankos procesą. Atsidūrėte galutiniame Lietuvos kandidatų trejetuke, kuriame buvo Jūsų kolegos, dar du Teisės mokyklos profesoriai, savo srities pripažinti profesionalai ir tikrai rimti konkurentai. Su kokiais iššūkiais susidūrėte kandidatuodamas į tokį prestižinį postą? 

Atrankos procesas nebuvo paprastas. Varžytis teko su aukščiausio lygio žmogaus teisių ekspertais. Išnaudojau tai kaip galimybę augti. Manau, šioje vietoje labai tinka posakis: „Ką įgyji siekdamas tikslų, nėra taip svarbu, kaip tai, kuo tampi jų siekdamas“.

Esate žmogaus teisių ekspertas. Kokie, jūsų manymu, yra svarbiausi žmogaus teisių iššūkiai šiandieninėje Europoje ir Lietuvoje? Kaip Jūs, dirbdamas šiose pareigose, galite prisidėti prie jų sprendimo?

Manau, kad Europos žmogaus teisių sistemai didelį iššūkį kelia vis naujas formas įgyjantis naratyvas, kad žmogaus teisės yra išimtinai kiekvienos valstybės vidaus reikalas. Todėl labai svarbus uždavinys – dekonstruoti šį naratyvą, atskleidžiant jo pavojus tiek individui, tiek visuomenei. Žinoma, kiekvienos valstybės gyventojai geriausiai žino, ko jiems reikia, o atitinkamos valstybės valdžia – kaip tai padaryti. Tačiau Europoje visi gyvename glaudžioje kaimynystėje, esame betarpiškai susiję, todėl objektyvus tarptautinės bendruomenės ir jos sukurtų institucijų požiūris į esminių žmogaus teisių užtikrinimą yra labai reikalingas. Nors joks tarptautinis teismas negali pakeisti valstybės institucijų, kurioms tenka pirminė pareiga užtikrinti žmogaus teises, tačiau gali joms padėti, formuodamas nuoseklią, objektyvią ir argumentuotą žmogaus teisių doktriną.

Mykolo Romerio universitetas garsėja aukštos kokybės teisės studijomis, čia dėsto pripažinti teisininkai. Kaip Mykolo Romerio universitetas gali prisidėti sprendžiant nūdienos iššūkius žmogaus teisių srityje?

Žmogaus teisių apsauga nebus tvari, jeigu ji bus tik nuleidžiama iš viršaus į apačią. Visuomenė turi suprasti, kad žmogaus teisės yra reikalingos ne valdžiai, teisininkams ar ekspertams, bet jos pačios saugumui ir vystymuisi užtikrinti. Todėl būtina kuo platesniam asmenų ratui suprantama kalba diegti suvokimą apie žmogaus teises, jų paskirtį ir naudą. Čia esminis vaidmuo tenka švietimui ir studijoms. Šia prasme Mykolo Romerio universitetas atliko ir, tikiuosi, toliau atliks ypatingai svarbų vaidmenį. Kitas dalykas – aukšto lygio moksliniai tyrimai žmogaus teisių srityje. Esu tikras, kad čia universitetas taip pat turi ką pasiūlyti, nes kiekviena universiteto mokslininkų karta turi pripažintų mokslinės minties lyderių šioje srityje.

Savo pavyzdžiu įkvepiate jaunimą siekti teisininko karjeros. Ką patariate studentams, kurie nori sukurti prasmingą karjerą teisės srityje?

Smagu ką nors įkvėpti, bet manau, kad universalių sėkmingos karjeros receptų nėra. Dėl to siūlyčiau apie tai per daug negalvoti. Jei jums patinka tai, ką darote – tiesiog stenkitės tai padaryti kuo geriau.

Ačiū už pokalbį!