Miškuose, pievose ar parkuose per 2024-ųjų vasaros karščius skraidantys dronai ir juos besivaikantys žmonės galėjo atrodyti keistai. Tačiau tai – ne žaidimas, o Mykolo Romerio universiteto (MRU) Aplinkos valdymo tyrimų laboratorijos mokslininkų (Paulo Pereira, Eglė Baltranaitė, Miguel Inacio, Luis Pinto, Claudia Cora, Andres Seijo) tyrimų laukas. Jie sukūrė metodiką, leidžiančią įvertinti, kaip skirtingi žemės naudojimo būdai veikia mikroklimatą. Metodo planavimas, eiga ir rezultatai išsamiai aprašyti tarptautinio lygio leidinyje Science Direct. O ką svarbu žinoti visuomenei?
MRU mokslininkai stebi mikroklimatą: dronai atliko misiją mieste
Jau kuris laikas mokslininkai perspėja, kad sparti miestų plėtra ir urbanizacija lemia biologinės įvairovės nykimą, žemės degradaciją ir klimato kaitą. Viena didžiausių problemų – miestų šilumos salos efektas, kai miestuose temperatūra tampa gerokai aukštesnė nei aplinkiniuose regionuose. Taip nutinka, kai augalinė danga keičiama asfaltu, betonu ar kitomis dirbtinėmis medžiagomis.
Miestų šilumos salos efektas ne tik kelia diskomfortą gyventojams, bet ir stiprina klimato kaitą. Pavyzdžiui, per pastaruosius du dešimtmečius (2000–2019 m.) karščio bangos pasaulio miestuose kasmet nusinešė vidutiniškai 489 tūkst. gyvybių. Todėl miestų parkų, pievų ir kitų žaliųjų erdvių reikšmė mikroklimato reguliavimui sparčiai auga.
Nuotolinio stebėjimo technologijos, ypač bepiločių skraidyklių naudojimas, atvėrė naujas galimybes analizuoti miestų mikroklimatą. Dronų privalumai lyginant su palydovais, yra akivaizdūs: pirmieji gali rinkti duomenis bet kuriuo metu, nepriklausomai nuo debesuotumo, kas yra ypač svarbu dažnai debesuotuose regionuose. Visgi technologija turi ir tam tikrų apribojimų: stiprus vėjas, krituliai ar teisės aktai, ribojantys bepiločių skraidyklių skrydžius tam tikrose zonose, gali apsunkinti darbą. Be to, surinktų duomenų apdorojimas ir analizė reikalauja didelių resursų. MRU mokslininkai sukūrė metodiką, kuri leidžia bepiločiais orlaiviais surinktą informaciją pažymėti žemėlapiuose ir tiksliai nustatyti, kaip skirtingos žemės naudmenos veikia mikroklimatą.
Tyrimas buvo atliktas 2024 m. liepą Vilniuje, kai Europą alino karščio bangos. Mokslininkai ištyrė 108 ha teritoriją, kuri apėmė pievas, miškus, miesto sodus, asfaltuotas teritorijas ir kitus paviršius. Dronai su terminėmis ir RGB ((Red, Green, Blue ), kai tam tikrą atspalvį sukuria raudona, žalia ir mėlyna spalvos kartu) kameromis atliko 6 skrydžius, per kuriuos buvo padaryta beveik 7000 nuotraukų. Duomenys buvo renkami naudojant mobilią programėlę „Mergin Maps“, leidusią efektyviai susisteminti informaciją apie skirtingas žemės naudmenas. Per visą tyrimą buvo atlikti 180 matavimų (60 kiekvienai naudmenų kategorijai).
Gauti rezultatai
Tyrimo metu buvo išskirtos įvairios žemės naudojimo kategorijos, tokios kaip krepšinio aikštelės, miesto sodai, automobilių stovėjimo aikštelės, šaligatviai, asfaltuotos teritorijos, keliai, miškai, pievos ir krūmynai. Nors metodas pasiteisino ir buvo patikimas, tyrimams trukdė keli veiksniai: dronų baterijų veikimo laiko apribojimai, teritorijos, kuriose draudžiami skrydžiai, ryšio trikdžiai dėl pastatų, taip pat dideli duomenų kiekiai, kurių apdorojimas ilgai užtrunka. Vis dėlto metodika pasirodė tinkama detaliems mikroklimato pokyčių vertinimams, suteikiant galimybę tiksliai kartografuoti skirtingų paviršių poveikį miesto mikroklimatui.
Nauda miestams planuoti
Metodas pasiteisino ir gali būti taikomas kituose miestuose. Jis suteikia galimybę tiksliai įvertinti, kaip skirtingi paviršiai veikia mikroklimatą. Tai svarbu planuojant miestų infrastruktūrą ir diegiant gamta pagrįstus sprendimus, tokius kaip žalieji stogai ar vėsūs šaligatviai. Tokios priemonės gali padėti kovoti su miestų šilumos salos efektu ir su klimato kaita susijusiomis problemomis, kaip karščio bangos.
Tekstą parengė MRU Mokslo ir inovacijų centro vadybininkė Laura Stankūnė