MRU atliktas tyrimas apie motinų nepritarimą vaikų draugystėms rodo netikėtas „geranoriško kišimosi“ pasekmes.
Problemiškas elgesys beveik visada vyksta ne namuose ir be suaugusiųjų priežiūros, todėl natūralu, kad tėvai dėl blogo vaikų elgesio kaltina jų bendraamžius. Nenuostabu, kad daugelis tėvų mano, kad jie gali užkirsti kelią būsimoms problemoms apribodami ryšį su įtartinais draugais.
Tačiau naujas tyrimas įspėja tėvus, ypač besikišančias mamas, atsispirti pagundai uždrausti draugystę, nes tai tik pablogina situaciją. Kodėl?
Naujo tęstinio vidurinės mokyklos vaikų tyrimo, paskelbto žurnale „The Journal of Child Psychology and Psychiatry“, rezultatai rodo, kad motinos nepritarimas draugystei, kaip problemiško vaiko elgesio priežasčiai, neigiamai veikia vaiko įvaizdį tarp bendraamžių ir problemišką elgesį tik dar labiau pablogina.
Psichologijos mokslų daktarė Goda Kaniušonytė, tyrimo bendraautorė ir Mykolo Romerio universiteto psichologijos profesorė kartu su kolegomis ir bendradarbiaudama su profesoriumi iš Floridos Atlanto universiteto JAV, stebėjo 292 berniukų ir 270 mergaičių (nuo 9 iki 14 metų) mokslo metų eigoje. Mokiniai apklausas pildė metų pradžioje, viduryje ir pabaigoje. Visuose trijuose etapuose bendraamžių statusas (mėgstamas ir nemėgstamas) bei klasei trukdantis elgesys buvo vertinamas bendraamžių tarpusavyje, tai reiškia, jog vaikai vertino vieni kitus, o ne save. Vaikai taip pat atsakinėjo į klausimus apie savo problemišką elgesį ir mamų nepritarimą jų draugystėms.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad motinų pastangos įsikišti į problemiškus bendraamžių santykius draudžiant draugystę nepasiteisino. Motinos, kurios nepalankiai vertino savo vaikų draugus, netyčia padidino jų elgesio problemas. Tiksliau tariant, motinos, kurios į elgesio problemas (vertintas tiek vaikų, tiek ir jų bendraamžių) reagavo išreikšdamos nepritarimą draugystėms, nesąmoningai pablogino vaiko santykius su bendraamžiais, sukeldamos sunkumų vaikams pritapti, įsilieti į grupę. O tai siejosi su dar daugiau elgesio sunkumų.
Tyrime buvo lyginamos skirtingos klasės draugų reakcijos į motinų kišimąsi į draugystes. Rezultatai rodo, kad draudimas draugauti labiau iššaukia klasės draugus tokio vaiko aktyviai nemėgti ir jį atstumti, o ne sumažina klasės draugų, kuriems patinka vaiko draugija, skaičių.
„Tyrimo rezultatai svarbūs, nes jie atskleidžia mechanizmą, dėl kurio nepritarimas draugystėms virsta pablogėjusiu problemišku elgesiu. Motinos nepritarimas draugystei turi priešingų pasekmių elgesio problemoms dėl neigiamo poveikio vaiko statusui tarp jo bendraamžių", — sakė prof. G. Kaniušonytė. „Jaunuoliai gali pasisakyti apie tokius apribojimus ir jų priežastis draugams patys, arba motinos savo nepritarimą gali išreikšti draugams tiesiogiai. Nei vienu, nei kitu būdu ši informacija nebus sutikta palankiai. Motinų nemėgstami draugai gali sureaguoti į tai keršydami: skleisdami panieką ar patyčias visoje bendraamžių draugų grupėje. Tikėtina, kad tai paveiks vaiko padėtį, mažinant jo socialines galimybes ir padėtį, nes bendraamžiai vengs bendrauti su asmeniu, kuris vaizduojamas kaip negeras“.
Tyrėjai siūlo dar vieną scenarijų kai motinai iš tikrųjų pavyksta nutraukti draugystę. „Įsivaizduokite tokią įvykių eigą: draugystė nutrūksta, nes motina ją uždraudė. Dabar vaikui reikia naujo draugo. Kas nori draugauti su žmogumi, kurio mama yra nemaloni, atstumianti, kontroliuojanti? Didelė tikimybė, kad draugų pasirinkimo galimybės dabar vaikui yra ribotos ir vaikas yra priverstas svarstyti apie tokį žmogų, kurį taip pat atstūmė bendraamžiai: vaiką, kuriam sunku susirasti draugų", — svarstė prof. G. Kaniušonytė. „Pernelyg dažnai tokie vaikai yra nemėgstami dėl problemiško elgesio. Galiausiai kišimasis į bendraamžių santykius gali priversti vaiką susidraugauti su elgesio problemų turinčiu bendraklasiu, nes jis neturi kitų alternatyvų“.
Susidraugaudami su elgesio problemų turinčiais vaikais, jie patiria spaudimą prisitaikyti prie destruktyvaus elgesio, kuriam motinos ir bando užkirsti kelią. Taip pat ir statuso tarp bendraamžių praradimas didina elgesio sunkumų riziką, nes kelia vaikui stresą ir paaštrina gynybinius mechanizmus. Galiausiai atstumti vaikai gali būti išstumti iš bendraamžių rato, taip prarasdami galimybę išsiugdyti amžių atitinkančius socialinius įgūdžius.
„Tėvai turėtų apsvarstyti teigiamą poveikį turinčias draugysčių draudimo alternatyvas“, — sakė prof. G. Kaniušonytė. „Kurkite gražų santykį su savo vaiku, nes šiluma ir palaikymas gali būti veiksminga apsauga nuo varginančio bendraamžių spaudimo, kas gali padėti užkirsti kelią elgesio sutrikimams ir raidos problemoms“.
Tyrėjai taip pat siūlo tėvams pabandyti sudaryti galimybes konstruktyviai bendraamžių veiklai prižiūrimoje aplinkoje ir skatinti dalyvauti suaugusiųjų remiamuose klubuose ir užsiėmimuose, kurie gali teigiamai paveikti vaikų elgesį užkirsti kelią elgesio sutrikimams.
Visą straipsnį galite skaityti čia.
Straipsnio bendraautorius yra Floridos Atlanto universiteto profesorius Brett laursen.
Duomenų rinkimas buvo finansuotas Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą.
Data collection for the research was funded by the European Regional Development Fund (project No. 09.3.3-LMT-K-712-17-0009) under a grant agreement with the Research Council of Lithuania (LMTLT), awarded to Laursen and Kaniušonytė.