Paprašius dr. Mykolo Simo Poškaus papasakoti apie tai kas įkvėpė pasirinkti disertacijos temą apie draugišką elgesį gamtai, jis visų pirma pasidžiaugė, kad pagaliau baigė savo net dešimtmetį trukusias studijas. Tad pagaliau gali save pilnai atiduoti moksliniam darbui bei paskaitų dėstymui būsimiems psichologams. 

O disertacijos tema atsirado tarsi savaime, nes gamtai draugiškas elgesys ir plati aplinkos psichologijos kryptis sudomino dėl akivaizdžios praktinės naudos. „Disertacijos tema, kurią pasirinkau, apima mano mėgstamas teorines perspektyvas, tiek evoliucinę, tiek ir asmenybės psichologiją. O žvelgiant iš metodologinės pusės, pats tiriamasis darbas buvo įdomus, tad rinkausi tai, ką veikdamas nenuobodžiaučiau. Taip pat mano pasirinktoje teorinėje perspektyvoje, tyrimų atliekama negausiai, tad labai smagu, kai tyrimai yra pastebimi ir konferencijose žmonės užkalbina būtent dėl to, kad gamtai draugiško elgesio taip, kai tai dariau aš, niekas netyrinėjo“, – pirmuosius disertacijos rašymo žingsnius prisiminė dr. Mykolas Simas Poškus. 

„Pasirinkau tirti paauglius, nes tai itin patogi grupė tyrimams, dėl to, kad nesudėtingai galima surasti didelį kiekį respondentų reikiamu metu. Žinoma, paaugliai, kaip imtis, yra vertingi ne tik dėl praktinių sumetimų. Jie yra imlūs naujiems dalykams ir yra linkę greičiau keistis, nei vyresni žmonės. Tad prasminga intervencijas taikyti būtent šioje imtyje, jei siekiame prasmingų pokyčių“, – apie moksliniame tyrime dalyvavusių respondentų pasirinkimo priežastis, pasakojo MRU dėstytojas.  

Disertacijoje „Paauglių gamtai draugiško elgesio prognozavimas ir skatinimas skirtingose Didžiojo Penketo bruožų klasteriuose“ tiriamas jaunuolių gamtai draugiškas elgesys. Šių mokslinių tyrimų tikslas buvo išsiaiškinti, kaip gamtai draugiško elgesio prognostiniai modeliai veikia skirtingoms jaunuolių grupėms, išskirtoms pagal jų asmenybės bruožų profilius bei kaip įtaigūs normomis grįsti stimulai veikia asmenis šiose grupėse. 

Anot dr. M. S. Poškaus, jaunoji karta turės labai daug įtakos ir ateities aplinkosaugos politikai bei socialiniam klimatui, todėl svarbu tinkamai informuoti dabartinius jauniausius Lietuvos piliečius ir taip juos paskatinti labiau rūpintis gamta. Mokslininkas mano, kad tai ilgalaikes teigiamas pasekmes turintis užmojis. Jis viliasi, kad intervenciniame tyrime dalyvavę paaugliai lig šiol myli gamtą ir yra linkę rinktis gamtai draugiškus elgesius. Nieko nėra baisiau, nei daryti svetimas klaidas 

Kalbant apie buvusius iššūkius, rašant daktaro disertaciją, MRU ŽVSF Psichologijos instituto dėstytojas dr. Mykolas Simas Poškus paminėjo logistiką, nes mokslinį tyrimą atliko Klaipėdoje, kur turėjo patogias sąlygas surinkti norimo dydžio imtį. Taip pat prisiminė ir tai, kad teko rašyti gausybę laiškų, siekiant gauti reikiamus leidimus ir derinant susitikimų datas. „Kadangi tyrimą atlikinėjau savarankiškai ir ne projektų kontekste, už intervencinio tyrimo priemones teko mokėti asmeniškai. Atlikdamas tyrimus ir rengdamas straipsnius supratau, kad reikia kliautis savimi, tuomet visi teisingi sprendimai džiugina, o visos klaidos – išmoko. Nieko nėra baisiau, nei daryti svetimas klaidas“, – didžiausius mokslinio tyrimo iššūkius paminėjo dr. Mykolas Simas Poškus. Kalbant apie mokslinio tyrimo ir disertacijos rašymo atradimus ir įkvėpimo paieškas MRU dėstytojas teigia, kad jei nėra įkvėpimo, tai gal ir neverta rašyti. Iš kitos pusės, ne visi tyrimai ir ne visi straipsniai yra stulbinančiai įdomūs, tad kartais tiesiog reikia mėgautis būsimu rezultatu. „Mokslas, žinoma, dažnai yra dvasingas ir žmonės linkę romantizuoti mokslinį darbą. Aš taip nebedarau, tai yra tiek pat darbas, kaip ir kiekviena kita veikla, kur kartais tiesiog reikia susikauti ir įjungti straipsnių fabrikėlį. Na, o po sėkmingo straipsnio publikavimo – visada verta save pradžiuginti. Įprastai save pradžiuginu kažkuo skaniu arba kelione į zoologijos sodelį, pas paukščiukus“. 

Kalbant apie geriausios disertacijos konkursą, MRU mokslininkas tikėjo, jog jo darbas bus geriausias, nes jį rašydamas įdėjo tikrai daug pastangų. „Manau, kad kiekvienas, kuris tiek vargsta prie disertacijos tiki, kad jų darbas yra pats geriausias. Tam, kad tikėčiau savo darbo verte, konkurso nereikia“, – tuo tvirtai įsitikinęs dr. Mykolas Simas Poškus. O visiems būsimiems mokslininkams, ketinantiems sekti jo pavyzdžiu linki atkaklumo ir kantrybės, nes turint tikslą ir gebant jo siekti – visas Pasaulis bus Jūsų.